Stiprus skausmas širdies plote ar už krūtinkaulio, plintantis į kairę ranką ar kaklą, žandikaulį, kairę mentę, tarpumentę, šį skausmą lydintis intensyvus baimės jausmas, dusulys, pykinimas, šalto prakaito pylimas… Tai būdingi miokardo infarkto simptomai, kuriuos pajutęs žmogus turi nedelsdamas kreiptis į medikus – kviestis greitąją medicinos pagalbą ar artimųjų prašytis nuvežamas į ligoninės priėmimo skyrių, nes esant tokiai rimtai būklei laikas labai brangus. Paties negalavimo ištikto žmogaus budrumas, atsakingumas – vienas svarbiausių veiksnių gelbėjant jo gyvybę. Tad tikrai nereikėtų pasikliauti vien nitroglicerino tabletėmis, laukti viliantis, kad skausmas savaime praeis. Medikai kategoriškai ragina nedelsti: jau geriau kartą į ligoninę atvažiuoti „be reikalo“ nei dramatiškai pavėluoti… Juolab kad Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninės Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrius, jame dirbantys medikai šiandien turi puikias galimybes skubiai ir efektyviai padėti žmonėms, ištiktiems miokardo infarkto ir smegenų insulto.
Sutrikusi kraujotaka atkuriama dviem būdais
Lietuvoje kasmet miokardo infarktu suserga 4,5 tūkst. žmonių. 2007 metų duomenimis, didžiausias mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų buvo Pietryčių Lietuvoje. Nuo 2007-ųjų Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos pradėjo vykdyti Europos Sąjungos remiamą skubios kardiologinės pagalbos projektą. Pagal šią programą įsigyti trys reanimobiliai. Vienas liko Vilniuje, kitas perduotas Utenos, trečias – Alytaus apskrities ligoninei.
Miokardo infarkto atveju pirmoji skubi kardiologinė pagalba suteikiama Alytaus apskrities ligoninėje. Dėl tolesnės medicinos pagalbos infarkto ištikti ligoniai reanimobiliu gabenami į Santariškių klinikas.
Miokardo infarktas – tai negrįžtamas miokardo (širdies raumens) dalies pakenkimas ir žuvimas dėl kraujotakos nepakankamumo. Širdies raumenį maitina ir deguonimi aprūpina vainikinės arterijos. Dažniausiai infarktas įvyksta dėl vainikinės arterijos užsikimšimo trombu, kuris formuojasi išopėjus aterosklerozinei plokštelei kraujagyslėje. Trombui užkimšus vainikinę arteriją širdies raumuo neaprūpinamas krauju ir apmiršta (nekrozuoja).
„Mūsų tikslas – kuo greičiau atverti užsikimšusią arteriją, atkurti normalią kraujotaką. Tai galima padaryti dviem būdais. Vienas jų – medikamentinis, kai trombas ištirpinamas suleidžiant specialių vaistų – trombolitikų. Šiuo metu turime naujausios kartos trombolitikų, kurie labai efektyvūs ir veikia vien trombus. Senesnės kartos trombolitikai turėjo gana daug nepageidaujamų šalutinių poveikių, todėl ne vienu atveju gydytojas privalėdavo gerai apsvarstyti: žmogui atlikti trombolizę ar geriau jos netaikyti tikintis, kad pacientas pasveiks ir be jos, – sako Alytaus apskrities ligoninės Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas Dmitrijus Kačiurinas.
Kitas būdas – kardioinvazinis. Tai mechaninis užsikimšusios kraujagyslės atvėrimas, kai pasitelkus rentgeną į kraujagyslę įvedamas plonas kateteriukas, trombas išsiurbiamas ir toje vietoje įdedamas stentas – tam tikra spyruoklė, praplečianti kraujagyslę toje vietoje, kur yra susiaurėjimas. Stentuota kraujagyslė išlaiko savo spindį, taigi kraujas ja gali tekėti normaliai. Ši kardioinvazinė pagalba atliekama Santariškių klinikose, ligonį ten nugabenus reanimacijos automobiliu. Ar reikia daryti stentavimą, sprendžiama atlikus koronarogramą – objektyvų vainikinių kraujagyslių tyrimą.
Šiuo metu laikoma, kad geriausias rezultatas gaunamas, kraujotaka atkuriama abiem minėtais būdais – ir medikamentiniu, ir invaziniu. Taip žmogus gauna visavertį gydymą, atitinkantį pasaulinius standartus.“
Programos rezultatai – akivaizdūs
Alytaus ir Vilniaus medikai teikia kvalifikuotą pagalbą, gelbstinčią ir nuo neįgalumo, ir nuo dar blogesnių pasekmių – mirties. Svarbu, kad žmogus, pajutęs grėsmingus simptomus, kuo skubiau kreiptųsi į medikus. Gaila, bet dar gana neretai ligonis atvyksta gerokai pavėlavęs.
„Trombolizės ekspertų suvažiavime buvo pasakyta: jeigu trombolizė atliekama iki 2 valandų nuo infarkto simptomų pasireiškimo, miokardo infarktas kaip toks nutraukiamas. Širdies raumenyje nelieka jokių pakitimų, kurie galėtų atsiliepti ateityje. Kokių gali būti pokyčių? Surandėjimų širdies raumenyje, dėl kurių raumuo nebegali atlikti savo funkcijų, ir žmogus invalidizuojamas“, – teigia gydytojas D.Kačiurinas.
Dar neseniai pradėta skubios kardiologinės pagalbos programa jau davė akivaizdžių rezultatų. Antai 2007 metais Alytaus rajone užregistruoti 376 miokardo infarkto atvejai. Mirtingumas nuo jo buvo 21,8 procento. 2008-aisiais, kai programa buvo pradėta vykdyti, joje dalyvaujančios Alytaus apskrities ligoninės gydytojai gavo šiuolaikiškų trombolitikų, buvo išdirbtos metodikos ir pagalbą imta teikti taip, kaip rekomenduoja visos Europos medikų draugijos, mūsų rajone buvo užregistruoti 406 miokardo infarktai, o mirtingumas jau buvo tik 12 proc. – sumažėjo kone perpus.
„Tokie rezultatai iš tiesų labai džiugina. Stengsimės pasiekti, kad ateityje mirtingumas nuo infarkto būtų tik 5 procentų – atitiktų pasaulinius standartus“, – sako D.Kačiurinas.
Nuo praėjusių metų balandžio iki metų pabaigos reanimobiliu į Santariškių klinikas buvo nuvežta 170 pacientų. Šiais metais – jau 200 žmonių.
Liepos pradžioje Budapešte (Vengrija) vykusiame tarptautiniame miokardo infarkto skubaus gydymo strategijų ekspertų simpoziume Lietuvos širdies asociacijos prezidentas, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Kardiologinės reanimacijos skyriaus vedėjas docentas Pranas Šerpytis Alytaus apskrities rezultatus pristatė kaip puikų programos efektyvumo pavyzdį.
Gydytojas D.Kačiurinas vėl kartoja, kad mirtingumo rodiklių mažėjimas labai priklauso nuo to, kaip greitai žmogus kreipiasi į medikus. Liūdna, kad dėl daugelio priežasčių infarktai „jaunėja“, tačiau medicinos pagalba gerėja ir tiesiog privalu ja pasinaudoti – laiku ir išmintingai.
Pasak D.Kačiurino, dirbant pagal skubios kardiologinės pagalbos programą, jo vadovaujamas Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrius koordinuotai bendradarbiauja su Priėmimo ir skubios pagalbos skyriumi. Į šį patekęs žmogus, kuriam pasireiškę tipiški miokardo infarkto simptomai, toliau keliauja „atvirų durų“ principu: Priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje padarius elektrokardiogramą, pacientas nuvežamas į Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių, kur tuoj pat atliekama trombolizė. Paskui pacientai pasiskirsto į du srautus. Tie, kuriems, trombolizė buvo veiksminga, skausmai širdies plote nesikartoja, į Santariškių klinikas pristatomi per parą. Pacientai, kuriems trombolizė nepadėjo, skausmai kartojasi ir kardiograma jokio pagerėjimo nerodo, nedelsiant nuvežami į Vilnių, į kardiologinę reanimaciją. Kelionė yra kiek įmanoma saugi, nes reanimobilis – tai mažoji reanimacija su visa reikalinga aparatūra ir priemonėmis gyvybei gelbėti.
Insultas ne mažiau pavojingas
Skubiai ir efektyviai Alytaus apskrities ligoninėje gydomas ir smegenų insultas. Kas yra insultas? Tai kraujotakos sutrikimas smegenyse, pažeidžiantis smegenų ląsteles, sutrikdantis žmogaus sveikatą, sukeliantis grįžtamų ir negrįžtamų pokyčių, kartais besibaigiantis ir mirtimi. Insultas būna hemoraginis – kai kraujas išsilieja į smegenis, ir ischeminis – kai užsikemša smegenų kraujagyslės.
Insulto simptomai priklauso nuo smegenų vietos, kurioje sutriko kraujotaka. Tipiniai tokie: vienos pusės kūno paralyžius, veido paralyžius, regos, žvilgsnio sutrikimai, kalbėjimo ir kalbos supratimo, erdvinių, vizualinių ryšių suvokimo sutrikimas, pusiausvyros sutrikimas, sąmonės sutrikimas, gyvybinių funkcijų – kvėpavimo, širdies ritmo sutrikimas.
Ischeminio insulto atveju minėti simptomai vystosi iš lėto, be skausmo. Pavyzdžiui, pasak gydytojo D.Kačiurino, rytą pabudęs žmogus nebegali valdyti rankos.
Atsiradus minėtų neurologinių simptomų žmogų būtina nedelsiant gabenti į ligoninę. Jam per 2-3 valandas atliekama trombolizė – ištirpinamas galvos smegenų kraujagysles užkimšęs trombas.
„Miokardo infarkto atveju trombolizė, kaip rašoma mokslinėje literatūroje, dar gali būti veiksminga ir atlikta iki 8-12 valandų po simptomų pasireiškimo, o insulto atveju laikas dar brangesnis. Smegenys – ne raumuo. Sutrikus kraujotakai, po 2-3 valandų toje vietoje smegenys suminkštėja, gali prasidėti antrinis kraujavimas, dėl to būklė dar labiau pablogėja,“ – kalba D.Kačiurinas.
Alytuje iki šiol atliktos keturios smegenų kraujagyslių trombolizės. Antai viena per 70 metų moteris staiga pajuto vienos kūno pusės silpnumą, jai sutriko kalba, nejautė, nevaldė vienos kojos ir rankos. Moteris buvo skubiai pristatyta į ligoninę ir jai trombolizė atlikta per 3 valandas nuo minėtų simptomų pasireiškimo. Po procedūros praėjus pusei valandos, moteriai grįžo kalba, galūnių jėga, išnyko visi neurologiniai simptomai. Ji visiškai pasveiko.
Po smegenų kraujagyslių trombolizės pacientas parą stebimas Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje, paskui išvežamas į terapijos skyriaus palatą ir joje praleidžia 2-3 dienas.
D.Kačiurinas yra kalbėjęs su apskrities gydytoja Ernesta Noreikiene, jog reikia informaciniais laiškais paraginti apskrities rajonų medikus ligonius, kuriems pasireiškė būdingi neurologiniai insulto požymiai, tiesiai iš įvykio vietos: namų, gatvės, įvairių viešų vietų – gabenti į Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninę.
„Dėl dvigubos apžiūros – iš pradžių rajono, o paskui jau apskrities ligoninėje – sugaištamas tikrai gyvybiškai svarbus laikas, todėl reikia ligonį iškart vežti ten, kur galima atlikti kompiuterinės tomografijos tyrimą ir suteikti skubią visavertę pagalbą. Skubiai reaguoti turi ne tik medikai, bet ir ligonio artimieji, aplinkiniai, juolab kad insulto neurologinė simptomatika būna akivaizdi“, – sako D.Kačiurinas.
Aušra Žvinakevičiūtė
„Alytaus naujienos” 2009 08 14