Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje dirbantys gydytojai oftalmologai Sonata Steponaitytė ir Vaidas Kilius sako, kad žmonės labai dažnai laukia, kol regėjimo problemos pradės itin trukdyti ir tik tada kreipiasi į gydytojus.
„Vyresnio amžiaus žmonės, sulaukę penkiasdešimties metų, turėtų bent kartą per metus pasitikrinti regėjimą. Žinoma, niekas nedraudžia ir jaunesniems užeiti pas oftalmologą arba bendrosios praktikos gydytojo paprašyti parodyti raides“, – kalbėjo gydytoja S. Steponaitytė.
„Daug sėkmingiau liga yra gydoma jos pradinėje stadijoje, kol dar nėra ryškių pakitimų. Kuo ilgiau ji progresuoja, tuo sudėtingiau ir brangiau ją įveikti“, – sakė jau daugiau kaip dešimt metų praktikuojantis oftalmologas V. Kilius.
Ligoninėje dirbantys akių chirurgai atlieka ne tik sudėtingas, bet ir paprastas regėjimo korekcijos operacijas: šalina šaltus miežius, gerybinius augliukus, koreguoja vokų padėtį. Tačiau vis dažniau gydytojams tenka imtis kataraktos operacijų.
„Tai sudėtinga mikrochirurginė operacija. Ji trunka pakankamai ilgai, apie valandą. Suprantama, jos sudėtingumo laipsnis priklauso nuo to, kokioje stadijoje yra liga. Žmonės linkę delsti, nežinau, ar neturėdami laiko, ar galvodami, kad regėjimas pasitaisys“, – kalbėjo chirurgas. Jo teigimu, katarakta yra amžiaus nulemta liga. „Žmonėms virš 50 metų akyje esantis lęšiukas drumstėja, dėl to regėjimas ima silpti. Pacientas ima matyti kaip pro matinį stiklą, tarsi per rūką. Ir nėra ko laukti, reikia galvoti apie operaciją, kadangi liga kuo toliau, tuo smarkiau progresuos“, – pasakojo V. Kilius.
Medikų teigimu, katarakta skiriasi nuo glaukomos, kurią iki tam tikros stadijos gana sėkmingai galima gydyti medikamentais. Kataraktos operacijos esmė – drumstas akies lęšiukas pakeičiamas dirbtiniu. Gydytojai sako, kad regėjimo problemų turintys žmonės turi bent du kartus per metus pasitikrinti savo regėjimą, kiti – bent kartą metuose. Nebūtinai iš karto kreiptis pas okulistus, regėjimo aštrumą tikrina ir bendrosios praktikos gydytojai.
Na, o ką daryti, jeigu atrodo, kad be akių gydytojo konsultacijos nebeapsieisi? „Tada reikia paimti siuntimą iš šeimos gydytojo ir užsiregistruoti mūsų ligoninės konsultacijų poliklinikoje. Mes įvertinsime regėjimo sutrikimus, skirsime gydymą arba jeigu reikės, imsimės ir chirurginės intervencijos“, – tvarką paaiškino S. Steponaitytė.
Gydytojos teigimu, svarbiausia, kad po kataraktos operacijos žmogus vėl gali normaliai matyti. Komplikacijų po tokio tipo operacijų, pasak medikų, paprastai nebūna. „Po operacijos žinoma reikia laikytis tam tikrų apribojimų, nedaryti staigių judesių, staigiai nesilenkti, nekelti labai sunkių daiktų, tačiau vėliau galima gyventi nebe apgraibomis, bet pilnavertį gyvenimą“, – sakė S. Steponaitytė.
Tačiau daugeliui žmonių atrodo, kad bet kokia operacija pavojinga, gresia įvairiomis komplikacijomis, todėl ligonis jos vengia kuo ilgiau. „Suprantama, kad kiekvienoje operacijoje yra šiek tiek rizikos dėl galimų komplikacijų po jos. Tačiau, kuo liga daugiau užleista, tuo operacija sudėtingesnė, o rizika – didesnė. Pas medikus reikėtų įprasti kreiptis tada, kai žmogus pasijunta negerai, o ne tada, kuomet jau visai blogai“, – sakė V. Kilius.
„Žmonės pernelyg mažai rūpinasi savo regėjimu. Reikia saugoti akis nuo ultravioletinių spindulių, ne tik vasarą, bet ir žiemą šviečiant saulei, nešioti kokybiškus, vaistinėse ar optikos parduotuvėse pirktus akinius nuo saulės“, – pridūrė S. Steponaitytė.