Menu Close

Alytaus ligoninės šimtmečio šventinė savaitė: „Kas gydo su meile, lieka amžiams žmonių atmintyje“

Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninė švenčia jubiliejų. Visą šventinę savaitę buvo sveikinami esami ir buvę ilgamečiai įvairių skyrių medikai bei kiti ligoninės darbuotojai. Šventės baigiamasis akcentas – penktadienį, kai įstaigos bendruomenė ir svečiai pakviečiami į vieną didžiausių mieste salių – Alytaus kultūros ir komunikacijos centrą. Čia skambės šventinis koncertas bei bus pristatytas filmas „100 Alytaus ligoninės metų“. Šiandien Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninėje dirba 900 darbuotojų, įstaiga yra didžiausias Alytaus apskrityje darbdavys. Šimtametė įstaigos istorija yra neatsiejama miesto kultūros dalis.

Stasiui Kudirkai laikas suteikti garbės piliečio vardą

Ligoninės šimtmetis Alytuje sutampa su atkurtosios Lietuvos valstybės šimtmečiu. Šia proga seniausios Dzūkijoje veikiančios medicinos įstaigos kolektyvą pasveikino Alytaus miesto savivaldybės meras Vytautas Grigaravičius.

Kaip ir ligoninės direktorius Artūras Vasiliauskas, meras neabejoja, kad ligoninės istoriją kasdien kuria joje dirbantys žmonės. Linkėta, kad ir naujo šimtmečio puslapyje būtų kuo daugiau gerų emocijų, pacientų ištartų „ačiū“, tvirtos sveikatos ir žmonių baltais chalatais.

„Daugelis alytiškių dėkingi ligoninės medikams už dovanotą viltį, sugrąžintą sveikatą, aš taip pat ne išimtis – esu labai dėkingas“, – sakė V.Grigaravičius.

Istoriją kūrusius ligoninės vadovus prisiminė Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninės direktorius A.Vasiliauskas. Tai – Julius Abraitis, Rimantas Bartninkas, Arvydas Baublys, Eduardas Berulis, Juozas Jakutis, Simonas Janavičius, V.Karoblis, Jurgis Krasnickas, StasysKudirka, Povilas Narkus, Albertas Ralys ir Alvydas Vitkauskas. Pirmoji Alytaus ligoninė gyvavo Pirmajame Alytuje, šalia dabartinės Alytaus kolegijos, o dabartinę ligoninę kriaušiuje, ant Beiralo kalno, statė inžinierius Stasys Taškūnas.

„Stasys Kudirka man yra autoritetas, ypač žavi jo gebėjimas organizuoti ligoninės darbą sunkiu nepriteklių laiku, kai trūko ir įrangos, ir medicinos priemonių“, – pabrėžia A.Vasiliauskas.

Jubiliejų švenčianti Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninė pagerbia keturias dešimtis ir daugiau metų šioje įstaigoje dirbančius darbuotojus, jiems įteiktos padėkos.

Šventinių renginių metu susirinkusiesiems parodytas specialiai ligoninės 100-mečiui sukurtas filmas. Jo kūrėjai, scenarijaus autorius Darius Babijonas ir operatorius Alius Mikelionis, primena, kad kitąmet minėsime dar vieną su ligonine susijusį jubiliejų – S.Kudirkos vardo suteikimo. Jo įprasminimui filmo kūrėjai siūlo suteikti daktarui S.Kudirkai Alytaus miesto garbės piliečio vardą.

Daktaro sodas subrandino rekordinį derlių

24 minučių trukmės filmas pasakoja ligoninės istoriją per daktaro S.Kudirkos gyvenimo faktus ir jo sodintų obelų sodo įvaizdį. „Nors esu alytiškis, sužinojau daug naujų faktų apie Alytaus ligoninės istoriją“, – prisipažįsta vienas jo kūrėjų A.Mikelionis. Filme išties yra daug įdomios ir mažai žinomos informacijos apie poetės Salomėjos Nėries bendraklasio, legendinio Alytaus daktaro (filme jį vaidina vokalo mokytojas Nerijus Malinauskas) gyvenimą ir profesinę sėkmę. Pavyzdžiui, kad jis neatlygintinai dirbo profesoriaus Vlado Kuzmos asistentu Kaune ir iš ten parsivežė daug naujovių. 1949 metais Alytuje daktaras atliko pirmą kraujo perpylimą iš donoro recipientui.

„Tai buvo netgi vadinama Kudirkos mokykla. Kai kolegos Kaune po studijų išgirdo, kad važiuoju dirbti į Alytaus ligoninę, visi kalbėjo, kad man labai pasisekė“, – prisiminimais filme dalijasi gydytoja traumatologė Marytė Balkelienė.

Beveik iki paskutinių gyvenimo savaičių dirbęs S.Kudirka, kaip prisimena jo sūnus Jonas Kudirka, buvo labai atsidavęs ligoninei. Tikras daktaras – jį kviesdavo dieną ir naktį, o jis niekada neatsakydavo prašomas pagalbos.

Filme pasakojama ir apie mažiau žinomus istorijos faktus, liudijančius, kad Alytaus ligoninės kolektyvas buvo labai darnus, ypač sudėtingais momentais. Toks nutiko 1963 metais – ligoninėje įsiplieskė didelis gaisras, kurį personalas gesino ir savo jėgomis.

Alytiškiai iki šiol mena daktarą S.Kudirką ir kaip sodininką. Šalia ligoninės auga jo sodas, o kadaise į avilius medų nešė net bitės. Dalis sodo šiemet nukirsta, dalis – atsodinta jaunais medžiais. Jubiliejaus proga pasidžiaugta rekordiniu obuolių derliumi, o A.Vasiliauskas užtikrino, kad jį reikia išsaugoti. Turbūt nedaugelis Lietuvos ligoninių gali pasidžiaugti tokiu senu obelų sodu, tinkamai medžius genint jis galėtų tapti ligoninės išskirtinumu.

Ligoninės istorijai – net trys knygos

„Šiandien atiduodu knygą skaitytojų teismui, nes jis – pats teisingiausias“, – sakė knygos „Prakalbintas šimtmetis“ bendraautorė Elvyra Biliūtė-Aleknavičienė, apgailestavusi, kad šventiniuose renginiuose šalia nėra kolegos daktaro J.Jakučio.

Dar spaustuvės dažais kvepiančios knygos padovanotos visiems darbuotojams, o viena jos autorių ligoninės bendruomenei palinkėjo: „Tenesikartoja karas, pokaris ir tremtis, tegul jūsų kelias būna lengvesnis nei tas, kuriuo teko eiti jūsų pirmtakams.“ Beje, šimtametė ligoninės istorija nesutilpo į vieną knygą, jų sulaukta net trijų. Alytaus medikams tremtiniams skirtas „Ledines ašaras“ parašė E.Biliūtė-Aleknavičienė, savo prisiminimų knygą „Lemties galia“ išleido gydytoja Birutė Margarita Griškevičienė.

Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninėje atidaryta ir specialiai sukurta apie jos darbuotojus, pacientus pasakojanti fotoparoda, kurios autorius – fotomenininkas Vytautas Stanionis.

Alytaus Naujienos

Saulė Pinkevičienė