Visos skyriuje dirbančios komandos dėka paslaugos teikiamos saugiai, nepažeidžiant pacientų orumo.
Plačiau supažindiname su Stasio Kudirkos ligoninėje teikiamomis profilaktikos ir diagnostikos paslaugomis.
Konsultacijų poliklinikos vedėja Rasida Jenčienė:
Lietuvoje iš valstybės privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) šiuo metu yra finansuojamos kelios profilaktinės ir ankstyvosios ligų diagnostikos programos. Alytiškiai gali pasinaudoti trimis: Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencija, Atrankinės mamografijos patikra dėl krūties vėžio ir Priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvąja diagnostika.
Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijos programos: gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimas, gimdos kaklelio biopsijos medžiagos tyrimas atliekamas moterims nuo 25 iki 60 metų, vieną kartą per trejus metus. Citologinio tepinėlio biopsijas atlieka pirmo lygio gydytojai akušeriai-ginekologai. Turintiesiems siuntimą šį darbą perima antro lygio medikai.
Konsultacijų poliklinikos vedėja Rasida Jenčienė
Atrankinės mamografijos patikros dėl krūties vėžio programos kompensuojamos sritys – krūtų rentgenologinio tyrimo-mamogramos atlikimas, rezultatų įvertinimas atliekamas 50-69 metų moterims vieną kartą per dvejus metus. Ši programa mūsų mieste vykdoma nuo 2005-ųjų ir be pertraukos. Kiekviena moteris gali nemokamai pasitikrinti dėl krūties vėžio ar ikivėžinių pakitimų.
Priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos programa taikoma vyrams nuo 50 iki 75 metų ir nuo 45 metų, jeigu jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu. Patikra atliekama kartą per dvejus metus. Lietuvoje aktyviai vykdoma dar viena prevencinė programa – storosios žarnos vėžio ankstyvoji diagnostika, kuri skiriama vyrams ir moterims nuo 50 iki 74 metų vieną kartą metuose. Kada alytiškiai gaus finansavimą šiai programai, šiandien dar neaišku, nors specialiai pasirengusių specialistų ir modernios įrangos ligoninė turi pakankamai.
Kviečiu pasinaudoti PSDF lėšomis finansuojamų prevencinių programų teikiamomis galimybėmis. Programose dalyvaujantieji registruojami ne bendroje eilėje, o atskirai, tik būtina pateikti šeimos gydytojo siuntimą. Šiuo metu eilių nėra, laukti gydytojo priėmimo neteks.
„Moteriškas” vėžys – itin paslaptingas, kaip ir pačios moterys.
Apie 20 tūkstančių šiuo metu Lietuvoje gyvenančių moterų jau patyrė, kas yra „moteriškas” vėžys. Krūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga. Kartais medikai lyg juokais tarsteli, kad jis – itin paslaptingas, kaip ir pačios moterys. Vėžio pradžia – mažytė pakitusi ląstelė, kuri dažniausiai dėl nepaaiškinamų priežasčių ima elgtis ne taip kaip turėtų. Taip krūtyje ar pažastyje ima kauptis „taisyklių nepaisančios” ląstelės, iš kurių pertekliaus susidaro navikas, jis, nesukeldamas jokių nemalonių pojūčių, gali augti net 15 metų. Krūties vėžiu dažniausiai suserga 55-65 metų moterys, kai nuslopus kiaušidžių veiklai ir prasidėjus menopauzei krūtys tampa itin jautrios hormonų pokyčiams. Reguliariai tikrinantis krūtis, vėžį galima nustatyti ankstyvos stadijos, tuomet didesnė tikimybė jį įveikti.
Specialaus pasirengimo nereikia
Nemokama patikra dėl krūtų vėžio ar ikivėžinių pakitimų Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninėje vykdoma moderniu mamografu jau nuo 2005-ųjų. Mamografijos kaip konsultacinis tyrimas šioje sveikatos priežiūros įstaigoje pradėtas daryti gerokai anksčiau. Kaip teigia rentgenologė Roma Žilinskienė, mamografija – tai krūtų tyrimas rentgeno spinduliais. Šis tyrimas leidžia pastebėti krūtų pokyčius ir net kelių milimetrų mazgelius, kuriuos apčiuopti būtų galima tik po 1,5-2 metų. Įrodyta, kad mamografija padeda aptikti iki 90 procentų navikų.
Nemokamai pasidaryti mamo- gramą gali ir moterys nepatenkančios į profilaktinės programos amžiaus diapazoną. Tokiu atveju taip pat reikalingas šeimos gydytojo ar gydytojo akušerio-ginekologo siuntimas. Patikrai pagal programą Alytaus apskrities ligoninėje apgulties nėra.
Gydytoja radiologė R.Žilinskienė teigia, kad pasirengti mamo-grafijos tyrimui nereikia, tik vertėtų žinoti, kad mamogramos informatyviausios, kai atliekamos praėjus 10 dienų nuo mėnesinių. Procedūra gal kiek ir nemaloni, bet trumpa. Turinčioms krūtų implantus ši procedūra neatliekama.
Diagnostikos skyriaus vedėjo S.Katkevičiaus pastebėjimu, programoje dalyvaujančių moterų rentgeno nuotraukas, kaip ir nurodoma protokole, įvertina net du gydytojai radiologai – per dešimt metų su mamogramomis dirbanti R.Žilinskienė ir gydytoja radiologė Daiva Pauliukevičiūtė. Aptarusios savo įžvalgas jos priima bendrą sprendimą ir užpildo specialų aprašymo protokolą, todėl kartais tyrimo išvadų tenka palaukti keletą dienų. Lietuvos onkologai labai gerai vertina Alytuje darytas mamogramas ir jų itin išsamius aprašymus.
Mamograma – krūties pasas
Nors mamografija priskiriama prie informatyviausio krūties tyrimo, gydytojai atvirai sako, kad mažo dydžio darinukų, slepiamų tankaus liaukinio audinio, neįžiūrės net profesorius. Geriau jie pastebimi vyresnėms moterims, kai liaukinio audinio mažėja ir ima vyrauti riebalinis, atsidengia ir darinukai. Iki 40 metų moterims dėl krūtų struktūros ypatumų, tai yra didelio kiekio liaukinio audinio, tinkamesnis tyrimas ultragarsu. Radę darinukų gydytojai radiologai pacientes siunčia į trečio lygio sveikatos priežiūros įstaigas konsultuotis. Dažnai jie būna gerybiniai.
Gydytoja R.Žilinskienė ir kiti jos kolegos mūsų pokalbio metu ne kartą kartojo, kad išrašytas siuntimas nėra faktas, jog rasta piktybinė liga, dažnai moteris siunčiama patikslinti diagnozės. Dalis moterų toliau stebimos, joms po kurio laiko tyrimas kartojamas.
„Rekomenduojama mamogramas profilaktiškai atlikti kas dvejus metus. Manoma, kad navikas per metus gali užaugti iki vieno, o per dvejus – iki 2 centimetrų. Periodu tarp dviejų tyrimų jis neužaugs tiek, kad taptų neoperuojamas, pažeistų limfmazgius. Moterys visuomet privalo atsinešti visą savo „archyvą”, senesnes mamogramas, jas matydami geriau įvertinsime pokyčius krūtyse, tiksliau galima diagnozuoti. Mamo-grama – tai krūties pasas, jas reikia saugoti”, – pabrėžia alytiškiai gydytojai. Jie dar primena, nors mokslininkai nustatė daugybę galimų rizikos veiksnių, tačiau 9 iš10 moterų dažniausiai negali nieko iš to sąrašo prisitaikyti sau. Taip pat dažnai moterys, kurioms tinka ne vienas rizikos veiksnys, krūties vėžiu nesuserga. Išvada – neburkime, o daugiau dėmesio skirkime sau ir savo sveikatai.
Alytiškiai turi galimybių vietoje pasitikrinti „vyrišką” sveikatą
Didžiausias sergamumas priešinės liaukos vėžiu (prostata) stebimas labiausiai išsivysčiusiose šalyse. Tai dažniausia onkologinė liga ir tarp Lietuvos vyrų. Alytaus ligoninėje sėkmingai vykdoma Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, kurios tikslas – pagerinti ankstyvųjų priešinės liaukos vėžio stadijų diagnostiką, taikyti radikalius gydymo metodus, siekiant pailginti sergančiųjų išgyvenimo trukmę bei sumažinti pacientų neįgalumą ir mirtingumą nuo šios ligos.
Pasak urologų, priešinės liaukos vėžys yra nekontroliuojamas adenokarcinomos ląstelių augimas priešinėje liaukoje. Žinoma, kad nuo pirmųjų vėžinių ląstelių atsiradimo šioje liaukoje iki to momento, kai liga išplinta už organo ribų, gali praeiti daugiau nei dešimt metų. Dažniausiai ši diagnozė nustatoma vyresniems nei 50 metų vyrams.
„Ankstyvosios stadijos naviką turintis vyras dažniausiai nejaučia jokių rimtesnių sveikatos sutrikimų, susijusių su šlapimo organų sistema, ir į gydytojus nesikreipia. Todėl vienintelis būdas išvengti pavėluotos priešinės liaukos vėžio diagnozės yra ankstyvoji diagnostikos programa, sėkmingai taikoma vyrams, kurie patenka į didžiausią riziką sirgti ankstyvosios stadijos liga turinčiųjų amžiaus grupę. Pagal programą atliekami tyrimai yra pakankamai saugūs ir efektyvūs. Pirmas prostatos vėžio diagnostikos metu atliekamas veiksmas – PSA testas – paprastas, nereikalaujantis nemalonių, sudėtingų invazinių procedūrų. Ne visada PSA reikšmės padidėjimas reiškia prostatos vėžį”, – teigia gydytojas urologas Arūnas Ališauskas.
Specialisto nuomone, labai svarbu, kad žmonės žinotų, jog Alytaus ligoninėje vykdoma tokia ankstyvosios diagnostikos programa ir ja naudotųsi. Jei tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu, žmogus privalo kreiptis penkeriais metais anksčiau, t. y. sukakęs 45-erius. Šiam tyrimui reikia šeimos gydytojo siuntimo.
Gydytojas A.Ališauskas pastebi, kad su programos atsiradimu išaugo diagnozės nustatymų ankstyvos stadijos, sumažėjo ir žmonių mirčių. Medikas ragina budresnėms būti ir žmonoms, draugėms, paskatinti, padrąsinti ar kitaip parodyti dėmesį, palydėti vyrus pas gydytojus. Pajutus problemų, nedelsiant kreiptis, liga sėkmingiau gydoma ankstyvų stadijų.
Kolonoskopija randa vos 3 milimetrų augliukus
Diagnostikos skyriaus vedėjas S.Katkevičius sako, kad nors Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninė nuo didžiųjų Lietuvos miestų neatsilieka nei turima įranga, nei Diagnostikos skyriaus specialistų pasirengimu, Vyriausybės lėšos, skirtos storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programai, vis nusėda jų ligoninėse. Vedėjo teigimu, nepaisant to, mūsų miesto bei visos apskrities gyventojai turi galimybę kolonoskopijos tyrimu pasitikrinti, ar storoji žarna yra sveika, šiuolaikiniai tyrimo metodai leidžia šią onkologinę ligą nustatyti labai anksti ir Alytuje.
Europos Sąjungos medikai sutarę, kad pasitikrinti dėl storosios žarnos vėžio reikėtų tada, kai yra tuštinimosi sutrikimų, vadinamasis pilvo diskomfortas, kai yra kraujavimo iš išeinamosios angos požymių. Kraujavimą iš tiesiosios žarnos pamato pats pacientas, tačiau yra ir nematomas kraujavimas, kuris aptinkamas pasinaudojus paprastu specialiu vadinamuoju „ocult hemo testu“, atliekamu laboratorijose: nedidelis išmatų kiekis užtepamas ant specialaus indikatoriaus, rodančio kraujo pėdsakus. Amžiaus riba, kada jau reikia susirūpinti dėl storosios žarnos vėžio, yra 50 metų.
„Šeimos gydytojas turi teisę siųsti tyrimui, jei mato būtinybę. Pats tyrimas – aparato vedimas žarnynu ir grįžimas atgal – užtrunka nuo 15 iki 30 minučių. Papildomai laiko užima paciento paruošimas, tai yra paguldymas, vaistų suleidimas, laukimas, kol jie pradės veikti, dokumentų pildymas. Tyrimas atliekamas naudojant skausmą malšinančius ir primigdančius vaistus. Jų dozė nebūna didelė, tad slopinimas nėra labai gilus, pacientas tik neatsimena nemalonių jutimų. Tyrime dalyvauja gydytojas anesteziologas, kuris parenka skausmą slopinančių ir migdomųjų vaistų dozę, kad pacientas nejaustų nemalonių pojūčių, taip pat stebi paciento būklę tyrimo metu ir po jo”, – tikina S.Katkevičius.
Tyrimui turi pasiruošti ir žmogus, išsivalyti savo žarnyną. Tam naudojami specialūs, vaistinėse įsigyjami medikamentai. Gydytojų pastebėjimu, labai svarbu kolono-skopijos tyrimui atvykti paskirtu laiku. Vienam tyrimui skiriama valanda, ir personalas tuo metu negali nieko kito daryti, belieka laukti vėluojančio žmogaus. Ypač darbą sutrikdo pacientai, užsiregistravę tyrimui ir nepranešę apie neatvykimą. Kolonoskopijos metu galima pastebėti labai mažus, vos 3 milimetrų skersmens, navikus. Tokie maži paprastai nebūna piktybiniai, tai nustatoma atliekant histologinius tyrimus, kolonoskopijos metu paimtą medžiagą. Beje, nedideli gerybiniai augliukai – polipai, adenomos – sėkmingai pašalinami tyrimo metu.
Gydytojas S.Katkevičius išsakė ir papildomų rekomendacijų ankstyvajai storosios žarnos vėžio diagnostikai – ragino tuos, kurių artimi giminaičiai turėjo problemų, kolonoskopiją atlikti anksčiau nei sulaukus 50 metų.