Tam tikrų sveikatos problemų turinčius alytiškius labai pradžiugino žinia, kad pagaliau Aly-taus apskrities S.Kudirkos ligoninėje pradėjo dirbti jauna gydytoja hematologė Rasa KARI-NIAUSKIENĖ. Alytaus ligoninės vadovybė ilgai ieškojo šio specialisto. Dauguma žmonių ne-nutuokia, ką veikia gydytojas hematologas, tad siūlome pokalbį su gydytoja Rasa.
– Esate sakiusi, kad nuo mažo vaiko norėjote būti gydytoja. Kodėl taip žavėjo ši profesija?
– Manau, daugiausia visgi lėmė pašaukimas. Nuo mažens norėjau padėti sergantiems ir kenčian-tiems žmonėms. Vaikystėje anksti netekau man labai brangaus žmogaus – senelio, kuris sunkiai sirgo. Jaučiausi bejėgė negalėdama jam padėti. Noras gydyti nuo tada tik stiprėjo ir augo. Žodžiais sunku tą trauką medicinai apibūdinti, reikia pajausti.
– Jūs tikra savo krašto patriotė. Į Alytaus ligoninę sugrįžote ir praktikuotis, ir dirbti. Iš kur ta trauka? Gal ligoninė savo lėšomis padėjo Jums kaip būsimai specialistei?
– Nedidelio miesto gyvenimo ritmas mane visuomet labiau žavėjo ir traukė nei Lietuvos didmies-čių. Be to, čia gyvena mano šeima, taigi norėjosi būti kuo arčiau brangių žmonių. Hematologiją taip pat rinkausi neatsitiktinai, žinojau, kad minėto specialisto Alytaus ligoninė jau seniai ieško. O prie mano grįžimo į gimtąjį miestą ligoninė prisidėjo nebent gražiais pažadais.
– Apie jaunus gydytojus sakoma, kad jie yra labai atidūs, stengiasi, jų akys spindi. Kon-krečiai Jūs ligonių esate giriama ir kaip žmogus, palaikantis pacientus. Ar Alytaus ligoninėje yra visko, ko reikia jaunam specialistui siekiant sėkmingos gydytojo karjeros?
– Jauni gydytojai kupini jaunatviško entuziazmo, idealizmo, sakyčiau, net naivumo. Neretai užkelia kartelę ne tik sau, bet ir vyresniems kolegoms, nes kiekvienoje situacijoje siekia maksimumo. Galbūt tai iš dalies ir yra medicinos pažangos bei ėjimo į priekį variklis. Kad tas užsidegimas neišgaruotų, o motyvacija dirbti ir tobulėti tik stiprėtų, reikia patenkinti ir gydytojo poreikius, pirmiausia kalbu apie padorų atlyginimą. Žvelgiant iš šalies kartais atrodo, kad gydytojai kaip užsikirtusios plokštelės nuolat kartoja tą patį per tą patį, jog vidutinis mediko atlyginimas gerokai per mažas įvertinus mokslams paaukotus gražiausius jaunystės metus, įdėtą darbą, širdį, gydytojo pečiams tenkančią atsakomybę. Jūs man atsakykite, ar normalu, kad gydytojas neturi nustatyto bazinio atlyginimo, o jo alga tiesiogiai priklauso nuo konsultacijų skaičiaus? Sutinku, kad priedai ir / ar kintamoji atlyginimo dalis, tiesiogiai priklausantys nuo atlikto darbo, yra stimulas dirbti kuo daugiau, tačiau net įmonių vadybininkai turi bazinius atlyginimus.
Kalbant apie sėkmingą karjerą ir tobulėjimą yra ir gerų žinių. Neseniai vyko derybos su ligoninės vadovybe, jog, norint užtikrinti kokybiškas ir antrą lygį atitinkančias hematologines paslaugas, būti-na į komandą įtraukti gydytojus patologus, ko iki šiol Alytaus ligoninėje nebuvo. Šiuo metu kaip tik vyksta reikalingos aparatūros bei reagentų užsakymai. Tikiuosi, greitu metu jau galėsime pasigirti, kad kaulų čiulpų punkcijas Alytuje (kaip įprasta visame pasaulyje) vertina tam specialiai ruošiami gy-dytojai patologoanatomai.
– Žmogus, išgirdęs žodį „hematologas“, mintyse prirašo ir… onkologas. Kodėl? Ką gydytoja hematologė, tai yra kraujo ligų gydytoja, veikia?
– Daugelis tikrai nenutuokia, ką veikia hematologas. Dar besimokydama neretai sulaukdavau klau-simų, kuo būsiu baigusi studijas. Žmonėms atrodo, kad kraujo ligų gydytojas dirba laboratorijoje. Yra buvę ir kurioziškų situacijų. Skambina pažįstami ir prašo pagalbos, nes jų „labai blogas kraujas“, o pasigilinus paaiškėja, kad jiems cholesterolio kiekis padidėjęs.
Taigi kraujo ligų gydytojas nedirba laboratorijoje, nors be kraujo tyrimų neišsiverstų nė dienos. He-matologas gydo kraujo ligas, taip pat ir onkologines. Tačiau lygybės ženklo tarp šių dviejų specialy-bių dėti tikrai negalima, nes ne visos kraujo ligos piktybinės.
– Kokie simptomai ar požymių deriniai pirmiausia rodo, kad gali vystytis kraujo liga? Kokios kraujo ligos dabar labiausiai progresuoja?
– Dažniausiai į hematologus kreipiamasi dėl anemijos (mažakraujystės). Dauguma vaisingo amžiaus moterų tikrai bent kartą gyvenime yra gėrusios geležies preparatų dėl žemo hemoglobino. Mažakrau-jystė nebūtinai reiškia geležies stoką, kartais tai gali būti daug rimtesnės ligos požymis, todėl pirmą kartą nustačius anemiją reikėtų apsilankyti pas hematologą dėl detalesnio ištyrimo. Kitos situacijos, kada reikėtų apsilankyti pas minėtą specialistą, yra leukocitų (baltųjų kraujo kūnelių), trombocitų (už krešėjimą atsakingų ląstelių) skaičiaus svyravimas, krešėjimo sistemos sutrikimai, neskausminga limfadenopatija (mazgelių, guzelių atsiradimas kakle, pažastyse, kirkšnyse), taip pat blužnies padidė-jimas (dažniausiai randama atsitiktinai, dėl kitų priežasčių atliekant pilvo organų echoskopiją). Yra ir kitų nespecifinių požymių, apie kuriuos puikiai žino šeimos gydytojai ir esant reikalui siunčia pacientą pasikonsultuoti su hematologu. Aš kalbu apie nepaaiškinamą nuovargį, silpnumą, naujai atsiradusį naktinį prakaitavimą ar nedidelį temperatūros kilimą vakarais.
Nežinau, ar galima sakyti, kad kraujo ligos progresuoja. Tiesiog gerėja diagnostika ir dėl to mūsų dienomis nustatoma daugiau kraujo ligų nei anksčiau. Medicina sparčiai žengia į priekį, ir šiuo metu mes galime kalbėti apie kai kurių piktybinių kraujo ligų visišką išgydymą, kas prieš septynerius metus ar dešimtmetį atrodė neįmanoma. Taigi piktybinė kraujo liga ne visuomet yra nuosprendis.
– Dažnas žmogus, šeimos vieną kartą per metus daro išsamų, gal bendrą kraujo tyrimą. Ar to pakanka, kad laiku būtų pastebėta pikta liga?
– Labai priklauso nuo to, apie kokią ligą kalbame. Tikrai yra ligų ar būklių, kai bendras kraujo tyri-mas gali nieko blogo nerodyti, todėl svarbu atkreipti dėmesį ne tik į kraujo tyrimus, bet ir į mano jau minėtus simptomus.
– Žaliavalgiai, veganai ir kiti vegetarai sparčiai populiarėja. Visavalgiai stebisi, kaip jie iš-gyvena. Ar vėliau nepadaugės ligų, susijusių su šia maitinimosi kultūra?
– Išgyventi be mėsos ar kitų gyvulinės kilmės produktų įmanoma, bet žmonės, pasirinkę tokį gyve-nimo būdą, turėtų perskaityti nemažai literatūros ir remtis specialistų patirtimi bei rekomendacijomis. Mėgėjai vegetarai ar veganai neretai nualina organizmą – tas pasireiškia mažakraujyste, išsekimu, ki-tomis būklėmis. Kadangi valgydamas vien augalinės kilmės maisto produktus žmogus negauna visų organizmui reikalingų maisto medžiagų ir mikroelementų, būtina tą trūkumą kompensuoti maisto pa-pildais, vitaminais.
– Tai kiekgi mes turime išgerti vandens?
– Šiuo klausimu nieko naujo nepasakysiu. Per dieną organizmui reikia vidutiniškai 2 litrų vandens, tačiau tas kiekis gali svyruoti dėl gretutinių ligų ar gyvenimo būdo.
– Mėgstate sakyti: mes esame trise – jūs, jūsų liga ir aš, gydytoja. Ar tai dažnai padeda ligo-niui susikoncentruoti, nesiblaškyti ir greičiau sveikti?
– Pačių ligonių reikia klausti, ar tai padeda jiems susikoncentruoti. Mano, kaip gydytojos, pareiga yra ne tik gydyti pačią ligą, bet ir psichologiškai palaikyti sergantįjį, padėti jam susivokti esamoje si-tuacijoje.
– Susirgus tikriausiai svarbiausia turėti pakankamai optimizmo ir negyventi vien liga. Jeigu psichologiškai nusiteiksime, kad mirštame, tai greitai ir mirsime. Ko vertas toks samprotavi-mas?
– Jau seniai medicinoje kalbama apie placebo (savitaigos) efektą. Iš tiesų be galo svarbu optimiz-mas ir nusiteikimas pasveikti. Moksliškai tiksliai to paaiškinti negaliu, tačiau optimistai tikrai pa-sveiksta dažniau. Gal dėl to ir mano pažįstami hematologai yra optimistai, nenuleidžia rankų net be-viltiškiausioje situacijoje. Mes visuomet tikime, kad pavyks. Tuo tikėjimu bandome užkrėsti ir ligo-nius, nes, jei netikėsi laiminga pabaiga, net neverta nieko pradėti.