Kli­ni­ki­nė diag­nos­ti­nė la­bo­ra­to­ri­ja – vie­nas iš stra­te­gi­nių gy­dy­mo įstai­gų pa­da­li­nių. La­bo­ra­to­ri­nių ty­ri­mų duo­me­nys yra ne tik svar­bi me­di­ci­ni­nė in­for­ma­ci­ja, bet ir pa­gal­ba gy­dan­čiam gy­dy­to­jui, su­tei­kian­ti ži­nių apie li­gą, jos ei­gą ir gy­dy­mo sėk­min­gu­mą.

Aly­taus ap­skri­ties S.Ku­dir­kos li­go­ni­nės Kli­ni­ki­nė­je diag­nos­ti­nė­je la­bo­ra­to­ri­jo­je at­lie­ka­mi aukš­tos ko­ky­bės la­bo­ra­to­ri­niai ty­ri­mai, ati­tin­kan­tys nau­jau­sius moks­lo pa­sie­ki­mus, bei tei­kia­mos pro­fe­sio­na­lios kon­sul­ta­ci­jos. Čia dir­ban­tys 22 aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos me­di­ci­nos spe­cia­lis­tai per me­tus at­lie­ka dau­giau kaip 400 tūks­tan­čių įvai­rių ty­ri­mų, apie 200 skir­tin­gų pa­va­di­ni­mų. Tai la­bai pla­tus ty­ri­mų spek­tras ant­ro­jo ly­gio įstai­gai.

Ap­skri­tą pa­rą dir­ban­čio­je la­bo­ra­to­ri­jo­je, ku­ri ap­tar­nau­ja vi­sus li­go­ni­nės sky­rius, Kon­sul­ta­ci­jų po­li­kli­ni­ką ir pa­gal su­tar­tis ki­tas gy­dy­mo įstai­gas, lan­kė­mės ket­vir­ta­die­nio prieš­pie­tį.

 

Dirb­ta ir rū­sy­je, ir pa­lė­pė­je

Kli­ni­ki­nės diag­nos­ti­nės la­bo­ra­to­ri­jos ve­dė­ja, me­di­ci­nos bio­lo­gė Gra­ži­na Ju­sie­nė la­bo­ra­to­ri­jai va­do­vau­ja per dvi­de­šimt me­tų, bet jos tu­ri­mos ži­nios apie šį Aly­taus li­go­ni­nės pa­da­li­nį sie­kia 1962-uo­sius. Ve­dė­ja sa­ko, kad kny­gą apie Aly­taus li­go­ni­nę ra­šan­tis bu­vęs jos va­do­vas dr. Juo­zas Ja­ku­tis, be abe­jo, pa­teiks tiks­lių, do­ku­men­tais pa­grįs­tų ži­nių, šian­die­nio ko­lek­ty­vo tu­ri­mos – pa­rem­tos čia anks­čiau dir­bu­sių spe­cia­lis­tų pri­si­mi­ni­mais.

Klinikinės diagnostinės laboratorijos vedėja, medicinos biolologė  Gražina Jusienė

Gar­baus am­žiaus la­bo­ran­tė Ire­na Aš­mo­nai­tė la­bo­ra­to­ri­jo­je pra­dė­jo dirb­ti bū­tent nuo pra­ei­to am­žiaus šeš­to­jo de­šimt­me­čio pa­bai­gos. La­bo­ra­to­ri­ja vei­kė at­ski­ra­me pa­sta­te, ten, kur da­bar Slau­gos ir pa­lai­ko­mo­jo gy­dy­mo sky­rius.

Pir­miau­sia la­bo­ra­to­ri­ja bu­vo įreng­ta rū­sy­je, po gais­ro – pa­lė­pė­je. Ke­li sky­riai iš­si­mė­tę po ato­kes­nes gat­ves. Bu­vę įkur­din­tų M.Mel­ni­kai­tės gat­vė­je, da­bar­ti­nė­je Le­li­jų. Jai va­do­va­vo gy­dy­to­ja Gu­ba­no­va, šios vy­ras bu­vo pa­skir­tas ka­lė­ji­mo vir­ši­nin­ku. Tai bu­vo iš­si­la­vi­nu­si gy­dy­to­ja, dės­čiu­si me­di­ci­nos moks­lo įstai­go­se.

Po jos pa­skir­ta ka­za­chė, jos vy­ras bu­vo at­kel­tas į Aly­taus įgu­lą kaip ka­ri­nin­kas. Šiek tiek la­bo­ra­to­ri­jai va­do­va­vo gy­dy­to­ja Bi­ru­tė Van­se­vi­čie­nė, po jos – Bu­bo­nai­tė.

La­bo­ra­to­ri­jo­je bu­vo at­lie­ka­mi gliu­ko­zės krau­ju­je ir šla­pa­lo ty­ri­mai, ben­dras krau­jo vaiz­das. Ka­lio ir nat­rio nu­sta­ty­mo ty­ri­mai da­ry­ti lieps­ni­niu fo­to­met­ru, už lan­go bu­vo įmon­tuo­tas ba­lio­nas su du­jo­mis.

Žvel­giant iš šian­die­nos po­zi­ci­jų, kai tik vie­na­me ty­ri­me iš tūks­tan­čio ga­li bū­ti pa­klai­da, šim­tapro­cen­ti­nį tiks­lu­mą pa­siek­ti anuo­met var­gu ar bu­vo įma­no­ma.

I.Aš­mo­nai­tės pri­si­mi­ni­mus per­pa­sa­ko­ju­si la­bo­ra­to­ri­jos ve­dė­ja sa­ko, kad to­kia­me rim­ta­me dar­be bū­ta ir juo­kin­gų nu­ti­ki­mų. Sma­giau juok­da­vo­si se­su­tės, kai, tar­kim, gy­dy­to­jai chi­rur­gai ne­ty­čia kel­nes prieš ope­ra­ci­ją su­mai­šy­da­vo.

Vyresnioji klinikos laborantė Andželika Sidarienė

La­bo­ra­to­ri­ją de­šimt­me­čiai pa­kei­tė ne­at­pa­žįs­ta­mai

Me­di­ci­nos bio­lo­gė Ve­ro­ni­ka Rač­kaus­kie­nė Aly­taus ap­skri­ties S.Ku­dir­kos li­go­ni­nė­je, Kli­ni­ki­nės diag­nos­ti­kos la­bo­ra­to­ri­jo­je, – jau per 40 me­tų. Po stu­di­jų dve­jus me­tus te­ko ati­dirb­ti pa­gal pa­sky­ri­mą Vil­niaus Rau­do­no­jo Kry­žiaus li­go­ni­nė­je.

„At­vy­ku­si ra­dau ve­dė­ją Jo­a­ną Šal­tie­nę. La­bo­ra­to­ri­jo­je įran­ga bu­vo pri­mi­ty­vi, pa­ly­gin­ti su šian­dien esa­ma. Apa­ra­tų ma­žai, tit­ra­vi­mas nau­do­ja­mas pa­gal spal­vi­nę ga­mą, se­nos spin­tos, re­a­gen­tai tik sau­si. Bu­vo­me ap­krau­tos ran­ki­niu dar­bu. Ko­lek­ty­vas plė­tė­si, nes tuo­met vi­sos Aly­taus mies­to ir ra­jo­no te­ri­to­ri­jo­je vei­ku­sios la­bo­ra­to­ri­jos bu­vo su­jung­tos. Šian­die­nos ir anuo­me­ti­nės la­bo­ra­to­ri­jos pri­va­lu­mų ne­tu­rė­tu­me net ly­gin­ti, nes skir­tu­mai pri­lyg­tų skir­tu­mams die­nos nuo nak­ties“, – tei­gia V.Rač­kaus­kie­nė.

Kli­ni­kos la­bo­ran­tė Si­gu­tė Bach­ma­ta­vi­čie­nė la­bo­ra­to­ri­jo­je dir­ba nuo 1972-ųjų. Per ke­tu­rias­de­šimt me­tų dir­ba bu­dė­da­ma nak­ti­mis. Mė­ne­siu anks­čiau čia įsi­dar­bi­no Euf­ru­ži­na Žiu­rins­kie­nė.

„Dar­bas ta­po ant­rai­siais na­mais. Su­ėjo­me jau­nos, be­dirb­da­mos vai­kus už­si­au­gi­no­me. Ypač drau­giš­kai gy­ven­ta Sta­sio Ku­dir­kos va­do­va­vi­mo lai­kais. Pa­si­ilgs­ta­me dar­bo, ben­dra­dar­bių, po atos­to­gų su­si­ren­ka­me kaip į šven­tę. Ne­bu­vo, kad su­si­pyk­tu­me, tu­ri­me ir tra­di­ci­jų, ir šiek tiek jau­ni­mo. Ge­ra dar­bi­nė nuo­tai­ka, be pyk­čio la­bai nu­tei­kia dar­bui“, – ti­ki­na il­ga­me­tės dar­buo­to­jos.

Ve­dė­ja G.Ju­sie­nė tei­gia, kad vi­sos spe­cia­lis­tės im­lios ži­nioms, grei­tai per­pran­ta nau­jo­ves, pui­kiai įval­džiu­sios in­for­ma­ci­nes sis­te­mas. Me­di­ci­nos bio­lo­gių, kli­ni­kos la­bo­ran­čių toks jau dar­bas, kad kas­dien su­si­du­ria­ma su liūd­no­mis ty­ri­mų ži­nio­mis.

Mo­te­rys at­vi­rai pa­sa­ko­ja, jog kar­tais, ap­ti­kus blo­gą re­zul­ta­tą, aki­mir­ką ap­ima džiu­ge­sys, kad ra­dau, už­ti­kau, bet pas­kui su­sig­rie­bia­ma, kad kaž­kam tai liūd­na ži­nia, ir at­ra­di­mo eu­fo­ri­ja dings­ta.

Spe­cia­lis­tės pa­ste­bi, kad ne­re­tai 80–90-me­čių me­di­ci­ni­nių ty­ri­mų re­zul­ta­tai kuo pui­kiau­si, o vos ke­tu­rias­de­šimt­me­tį pa­sie­ku­sių­jų – ne­ko­kie. Sa­vą pirš­tą, ma­tyt, mū­sų vi­suo­me­nės svei­ka­tai už­de­da ir ci­vi­li­za­ci­jos pa­to­gu­mai.

Klinikos laborantės Vilija Vaitiekūnaitė, Gintarė Bokūnė ir Jūratė Berčiūnienė prie JAV gamybos analizatoriaus

Svar­biau­sia – kva­li­fi­kuo­tų spe­cia­lis­tų ko­man­da

Kli­ni­ki­nės diag­nos­ti­nės la­bo­ra­to­ri­jos ve­dė­ja G.Ju­sie­nė pa­sa­ko­ja: „Į la­bo­ra­to­ri­ją at­ėjau 1993 me­tais po J.Šal­tie­nės mir­ties. Pa­tal­pos bu­vo niū­rios, spin­tos se­nos, sie­nos ap­tru­pė­ju­sios. Nuo 1995-ųjų pra­si­dė­jo at­gi­mi­mas. Ypa­tin­gas dė­me­sys bu­vo ski­ria­mas tech­no­lo­gi­joms dieg­ti ir at­nau­jin­ti, ko­ky­bei ge­rin­ti ir žmo­giš­ko­jo fak­to­riaus įta­kos ty­ri­mų at­li­ki­mui ma­žin­ti. Per­ei­ta dirb­ti prie pu­siau au­to­ma­tų, kiek vė­liau au­to­ma­ti­zuo­jant vi­są la­bo­ra­to­ri­ją. Mū­sų ga­li­my­bės ta­po la­bai di­de­lės. Me­nu, maž­daug prieš pen­kio­li­ka me­tų Vo­kie­ti­jo­je, Diu­sel­dor­fe, pa­sau­li­nė­je me­di­ci­ni­nės įran­gos pa­ro­do­je, ma­no akis tie­siog pri­trau­kė ana­li­za­to­riai, in­teg­ruo­ta ty­ri­mų sis­te­ma, ku­rią jau 2005-ai­siais tu­rė­jo­me sa­vo la­bo­ra­to­ri­jo­je. Jie tiks­lūs, nau­jos kar­tos, grei­tes­ni. Bet kaip vi­suo­met sa­kau, pir­miau­sia kva­li­fi­kuo­tas spe­cia­lis­tas, be jo to­kių dar­bo re­zul­ta­tų, ko­kius tu­ri­me šian­dien, ne­bū­tų. Pas­ta­ruo­sius me­tus at­lie­ka­me daug sku­bių ty­ri­mų. Šir­dies žy­me­nys da­ro­mi bet kuriuo paros metu, tyrimas už­trun­ka tik 20 mi­nu­čių. Ge­ra diag­nos­ti­ka su­ma­ži­na mir­tin­gu­mą nuo šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų. Ap­skri­tai vi­si ty­ri­mai at­lie­ka­mi per dvi va­lan­das nuo at­ne­ši­mo į la­bo­ra­to­ri­ją. Ben­dras krau­jo vaiz­das tu­ri­mas po tri­jų mi­nu­čių, jei jis ne pa­to­lo­gi­nis, jei nė­ra nu­kry­pi­mų.

Aš at­ėjau tuo me­tu, kai po są­stin­gio vy­ko per­ver­smas me­di­ci­nos sri­ty­je, tad tu­rė­jau steng­tis, ei­ti į prie­kį. Šian­dien džiau­giuo­si, kad bu­vo ver­ta steng­tis. Kai 7 va­lan­dą ry­to at­ei­nu į dar­bą ir iš­girs­tu tą įran­gos gaus­mą, su­pran­tu, pa­jau­čiu, kad esu sa­vo vie­to­je. Sma­gu, kad ir li­go­ni­nės va­do­vai yra už nau­jo­ves, už ge­res­nę diag­nos­ti­ką. Ga­li­me pa­si­gir­ti, kad tu­ri­me ne ki­niš­ką me­di­ci­nos apa­ra­tū­rą, kad ji au­to­ma­ti­zuo­ta, aiš­ku, val­do­ma pui­kių mū­sų spe­cia­lis­tų. Šian­dien la­bo­ra­to­ri­ja – di­džiau­sia Pie­tų Lie­tu­vo­je, vei­kian­ti 24 va­lan­das per pa­rą, sep­ty­nias die­nas per sa­vai­tę.“

Kli­ni­ki­nė­je diag­nos­ti­nė­je la­bo­ra­to­ri­jo­je iš vi­so dir­ba 22 me­di­ci­nos spe­cia­lis­tai: vy­res­nio­ji me­di­ci­nos bio­lo­gė Vai­va Vik­to­ri­ja Zab­lac­kie­nė, vy­res­nio­ji kli­ni­kos la­bo­ran­tė An­že­li­ka Si­da­rie­nė, me­di­ci­nos bio­lo­gė, at­sa­kin­ga už krau­jo sky­riaus veik­lą, Rū­ta Mi­ce­vi­čie­nė, me­di­ci­nos bio­lo­gės Ni­na An­ta­na­vi­čie­nė, Ve­ro­ni­ka Rač­kaus­kie­nė, kli­ni­kos la­bo­ran­tės Euf­ri­ži­na Žiu­rins­kie­nė, Si­gu­tė Bach­ma­ta­vi­čie­nė, Da­nu­tė Abe­ciū­nie­nė, Al­do­na Griš­ke­vi­čie­nė, Eri­ka Kiau­nė, Vir­gi­ni­ja Kuk­lie­rie­nė, Gin­ta­rė Bo­ku­nė, Ni­jo­lė Sar­pa­lie­nė, Lai­ma But­ri­mie­nė, Vi­di­ja Ka­va­liaus­kie­nė, Jū­ra­tė Ber­čiū­nie­nė, Lai­ma Se­vei­kie­nė, Vi­li­ja Vai­tie­kū­nai­tė, San­dra Be­ru­lie­nė, Auš­ra Ru­čie­nė, la­bo­ra­to­ri­nės me­di­ci­nos pa­gal­bi­nė dar­buo­to­ja An­ge­lė Jo­tau­tie­nė.

Kiek­vie­nos pa­var­dę ve­dė­ja iš­ta­rė pa­gar­biai ir be raš­to.

Kal­ban­tis su kom­pe­ten­tin­gais ir tu­rin­čiais ge­rus dar­bo įgū­džius dar­buo­to­jais gims­ta min­tis, kad Kli­ni­ki­nės diag­nos­ti­nės la­bo­ra­to­ri­jos dar­bas orien­tuo­tas į pa­gal­bos šauks­mą, kad tam žmo­gui ar ki­tam žmo­gui blo­gai, net pa­dik­tuo­ja­ma, kaip to­liau rei­kia jį gy­dy­ti. Čia dir­ban­čius me­di­ci­nos dar­buo­to­jus ga­li­ma drą­siai pri­skir­ti prie gy­dan­čių gy­dy­to­jų svar­biau­sių pa­gal­bi­nin­kų.

Šian­dien jau­čia­ma ma­žes­nio ben­dra­vi­mo su pa­cien­tu ten­den­ci­ja, dau­giau dė­me­sio ski­ria­ma ty­ri­mų ana­li­zei, be ty­ri­mų ne­ski­ria­ma me­di­ka­men­tų, ne­pra­de­da­mas gy­dy­mas. Tuo va­do­vau­ja­si jau­ni spe­cia­lis­tai, vy­res­nio­ji me­di­kų kar­ta vis dar ma­no, kad su pa­cien­tais dau­giau kal­bė­ti rei­kia.

Laborantės Eufružina Žiurinskienė ir Sandra Berulienė

Ty­ri­mų są­ra­šas nuo­lat per­žiū­ri­mas ir ple­čia­mas

Aly­taus ap­skri­ties S.Ku­dir­kos li­go­ni­nės Kli­ni­ki­nė­je diag­nos­ti­nė­je la­bo­ra­to­ri­jo­je at­lie­ka­mi ty­ri­mai, pa­sak ve­dė­jos, me­di­ci­nos bio­lo­gės G.Ju­sie­nės, lei­džia įver­tin­ti as­mens svei­ka­tos būk­lę, kai ka­da – nu­sta­ty­ti li­gą, prog­no­zuo­ti jos ei­gą, nu­ma­ty­ti pre­ven­ci­nes prie­mo­nes bei gy­dy­mą, įver­tin­ti gy­dy­mo efek­ty­vu­mą.

Aly­tiš­kių ty­ri­mus kon­tro­liuo­ja vi­daus ko­ky­bės kon­tro­lės sis­te­ma, kon­tro­li­niai ty­ri­mų pa­ke­tai siun­čia­mi į Ai­ri­jos, Suo­mi­jos, Pran­cū­zi­jos la­bo­ra­to­ri­jas.

Pa­čios stam­biau­sios ty­ri­mų gru­pės – mo­der­niais au­to­ma­ti­zuo­tais ana­li­za­to­riais at­lie­ka­mi ko­ky­bi­niai ir kie­ky­bi­niai he­ma­to­lo­gi­niai ty­ri­mai. Šla­pi­mo ty­ri­mams iš da­lies įdieg­ta už­da­ra šla­pi­mo su­rin­ki­mo sis­te­ma. Šie ty­ri­mai at­lie­ka­mi au­to­ma­ti­zuo­tai, o mik­ro­sko­pi­ja at­lie­ka­ma nau­do­jant au­to­ma­ti­zuo­tą mik­ro­sko­pi­nės ana­li­zės pro­gra­mą.

Ru­ti­ni­niai bio­che­mi­jos, imu­no­che­mi­jos ty­ri­mai da­ro­mi in­teg­ruo­to­mis ana­li­zi­nė­mis sis­te­mo­mis. Čia at­lie­ka­mi me­ta­bo­li­tų, elek­tro­li­tų, fer­men­tų, li­pi­dų, an­glia­van­de­nių, hor­mo­nų, šir­dies pa­žei­di­mo, ane­mi­jų ir kai ku­rių vais­tų bei vė­žio žy­me­nų ty­ri­mai.

Kre­šė­ji­mo veiks­nių ty­ri­mams skir­ti ži­no­mi ir pri­pa­žin­ti pa­sau­ly­je au­to­ma­ti­niai ana­li­za­to­riai. In­fek­ci­nių žy­me­nų ty­ri­mai at­lie­ka­mi imu­no­che­mi­niais me­to­dais. Nu­sta­to­ma kai ku­rių vi­ru­sų ir bak­te­ri­jų an­ti­kū­nai. Imu­no­he­ma­to­lo­gi­niai ty­ri­mai da­ro­mi stul­pe­li­niu bū­du pir­mą­ja Lie­tu­vo­je ins­ta­liuo­ta au­to­ma­ti­zuo­ta sis­te­ma. Re­ci­pien­to ty­ri­mas – krau­jo gru­pė pa­gal ABO ir Rh an­ti­ge­nų sis­te­mas, an­ti­kū­nų pa­ieš­ka, krau­jo su­de­ri­na­mu­mo mė­gi­niai, nau­ja­gi­mių ABO krau­jo gru­pės ir Rh D fak­to­riaus nu­sta­ty­mas, tie­sio­gi­nis ir ne­tie­sio­gi­nis Kumb­so mė­gi­niai.

La­bo­ra­to­ri­jo­je ty­ri­mų są­ra­šas yra nuo­lat per­žiū­ri­mas ir ple­čia­mas. Sie­kiant pa­di­din­ti la­bo­ra­to­ri­nės diag­nos­ti­kos ga­li­my­bes, nuo­lat rū­pi­na­ma­si ana­li­zės ko­ky­be, da­ly­vau­ja­ma įvai­rio­se iš­ori­nio ko­ky­bės ver­ti­ni­mo pro­gra­mo­se.

Ve­dė­ja ak­cen­ta­vo, kad la­bo­ra­to­ri­ja at­lie­ka ty­ri­mus ne tik sa­vo li­go­ni­nės sta­cio­na­ro ir am­bu­la­to­ri­nio gy­dy­mo pa­cien­tams, bet ir ki­toms gy­dy­mo įstai­goms.

Al­do­na KU­DZIE­NĖ
Alytaus Naujienos