Krūties vėžys, anksčiau laikytas tik Vakarų šalių liga, jau seniai tapęs viso pasaulio bėda. Kasmet planetoje diagnozuojama apie milijoną krūties vėžio atvejų. Lietuvoje mirštamumas nuo šios onkologinės ligos vienas didžiausių Europoje, o juk, pasak specialistų, laiku diagnozavus krūties vėžį, apie 90 proc. moterų gali pasveikti.
Rinkos analizės ir tyrimų grupės RAIT atlikta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad moterys turi dar nepakankamai informacijos apie krūties vėžį. Mažas informuotumas apie būtinybę reguliariai tikrintis sulaukus tam tikro amžiaus – viena pagrindinių priežasčių, kodėl mirtingumas nuo krūties vėžio yra dažnas. Tyrimo duomenys atskleidė, kad kas trečia moteris nėra nieko girdėjusi apie mamografijos tyrimą ir tik kas ketvirta, kuriai rekomenduojama šį tyrimą atlikti, yra jį dariusi bent kartą gyvenime. O juk, kaip liudija įvairūs klinikiniai tyrimai, atrankinė mamografinė patikra mirštamumą nuo krūties vėžio sumažina 20-30 procentų.
Mamografijos tyrimui eilių nėra
Lietuvoje nuo 2005 metų vykdoma valstybės finansuojama atrankinės mamografinės patikros programa. Kiekviena moteris nuo 50-ies iki 69-erių gali kartą per dvejus metus nemokamai pasitikrinti dėl krūties vėžio ar ikivėžinių pakitimų. Šiam tyrimui reikia šeimos gydytojo siuntimo.
Nuo 2005-ųjų šitą programą vykdo ir Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninė, turinti modernų mamo-grafą. Mamografijos, kaip konsultacinis tyrimas, šioje sveikatos priežiūros įstaigoje pradėtos daryti gerokai anksčiau.
Kas yra mamografija? Tai svarbiausias krūtų ligų diagnostinis tyrimas, atliekamas naudojant rentgeno spindulius. Rentgeno nuotraukoje išgaunamas detalus krūties vaizdas. Mamografijos metodu galima aptikti krūties pakitimus – cistas, riebalines sankaupas, navikus.
Nemokamai pasidaryti mamogramą gali ir moterys, nepatenkančios į profilaktinės programos amžiaus diapazoną. Tokiu atveju taip pat reikalingas šeimos gydytojo ar gydytojo akušerio-ginekologo siuntimas.
Beje, tiek patikrai pagal programą, tiek konsultaciniam mamografiniam tyrimui Alytaus apskrities ligoninėje eilių nėra. O jeigu medikai ir sulauktų gerokai daugiau besikreipiančių moterų, esama galimybės organizuoti mamografijos tyrimą ir dviem pamainomis – specialiai pasirengusių radiologijos technologų ligoninė turi pakankamai. Taip pat yra galimybė mamografijas atlikti popietiniu metu – pirmą dienos pusę dirbančioms moterims taip tikriausiai patogiau.
Mamogramas vertina du gydytojai
Specialiai pasirengti mamografijos tyrimui nereikia, tik vertėtų žinoti, kad mamogramos informatyviausios, kai daromos praėjus apie 10 dienų nuo menstruacijų.
Kad būtų išgautas kokybiškas vaizdas, krūtis suspaudžiama tarp dviejų plastikinių mamografo plokščių. Procedūra gali būti kiek nemaloni, kai kurioms moterims – šiek tiek skausminga, tačiau trumpa. Mamografas automatiškai parenka reikiamą spaudimą pagal krūtų dydį. Padaromos abiejų krūtų dviejų padėčių nuotraukos (iš viso keturios).
Rentgeno nuotrauką įvertina gydytojas radiologas. Alytaus apskrities ligoninėje mamogramas vertina net du gydytojai radiologai – Roma Žilinskienė ir Juozas Vosylius. Aptarę savo įžvalgas, jie priima bendrą sprendimą.
„Su mamogramomis dirbu aštuonerius metus, tačiau negaliu visiškai užtikrinti, kad mamogramoje viską mačiau 100 procentų. Mamogramos specifiškumo įvertinimas – 85 procentai. Žinoma, mikrokalcinatus įvertini, tačiau jeigu darinukas mažo dydžio, slepiamas tankaus liaukinio audinio, jo neįžiūrės nė joks profesorius“, – sako gydytoja R.Žilinskienė.
Specialistė krūties audinių piešinį mamogramoje palygina su medžiu. Jaunų moterų (maždaug iki 40 metų) krūtyse daug liaukinio audinio: jis lyg gausiai sulapojęs medis, kai per lapiją nematyti šakelių – latakėlių. Metams bėgant, moteriai tampant vyresnei, liaukinio audinio mažėja, ima vyrauti riebalinis. Taigi „lapai krinta“,„atidengdami“ latakėlius, o kartais ir netikėtus radinius. Radę kokių nors darinukų, aprašę mamogramas, gydytojai radiologai pacientes siunčia į trečio lygio sveikatos priežiūros įstaigas, kad pakonsultuotų mamologas.
Gydytoja R.Žilinskienė ir jos kolega J.Vosylius nesiliauja kartoję: moterims nereikia baimintis siuntimo į trečio lygio medicinos įstaigą. Tai dar nereiškia, jog rasta piktybinė onkologinė liga. Gana dažnai moteris siunčiama patikslinti diagnozės. O ką daryti toliau, sprendžia mamologai onkologai. Dalis moterų toliau stebimos, paskiriama po tam tikro laiko pakartoti mamografiją. Įtariant piktybinį naviką, krūtis punktuojama, daroma biopsija – paimama audinio mėginių citologiniam tyrimui.
Galima aptikti ir 2 mm augliukus
Pasak gydytojos R.Žilinskienės, mamografija – informatyviausias krūtų tyrimas. Tiesa, manoma, kad iki 40 metų moterims dėl jų krūtų struktūros ypatumų (didelio kiekio liaukinio audinio) tinkamesnis tyrimas ultragarsu.
„Tačiau niekada negali pasakyti: jeigu esu jauna, tai man mamografija nebus informatyvi. Turėjome 20 metų pacientę, kurios krūtų struktūra kaip 50-metės, – sako R.Žilinskienė. – Neretai ir jaunesnėms moterims, atlikus krūtų echoskopiją, diagnozei patikslinti skiriamas rentgenologinis tyrimas.“
Gydytojos tvirtinimu, nereikėtų nuogąstauti dėl mamografijos tyrimo metu gaunamos nedidelės apšvitos rentgeno spinduliais: ji tokia, kokią moteris gautų, savaitę pasimėgavusi saule pajūryje.
Mamografijos tyrimas leidžia krūtyse aptikti ir 2 mm augliukus. Lietuvoje rekomenduojama mamogramas profilaktiškai atlikti kas dveji metai. Laikoma, kad navikas per metus gali užaugti iki vieno, o per dvejus – iki 2 centimetrų. Taigi periodu tarp dviejų mamogramų jis neužaugs tiek, kad taptų neoperabilus, pažeistų limfmazgius. Tad gydytojas ragina moteris nedelsti, laiku ateiti pakartoti krūtų rentgenologinių tyrimų. „Geriausia, kad moterys ateitų, kai dar nieko nejaučia, neužčiuopia, – tiesiog profilaktiškai pasitikrinti. Nes kai pradeda jausti skausmą, kitus nemalonius pojūčius, neretai būna per vėlu…“ – sako gydytojas J.Vosylius.
Alytiškiai gydytojai radiologai savo ruožtu primygtinai ragina moteris, taip pat prašo kolegų – šeimos gydytojų – pacientėms priminti, kad atvykdamos atlikti nebe pirmos mamografijos atsineštų ankstesnes nuotraukas. Turėdamas senesnes krūtų rentgeno nuotraukas, gydytojas gali geriau įvertinti pokyčių krūtyje dinamiką, tiksliau diagnozuoti. Apmaudūs, net šokiruojantys būna moterų atsakymai, esą ankstesnes krūtų rentgeno nuotraukas pametė, neberanda ar sudegino su nereikalingais daiktais. „Mamograma – tai krūties pasas“, – tokio dokumento svarbą pabrėžia R.Žilinskienė.
Ji priduria, kad Kauno mamologai onkologai, beje, labai gerai vertinantys Alytuje darytas mamogramas ir alytiškių gydytojų aprašymus, kartais net priekaištauja dėl itin išsamaus aprašymo: „O smulkiai aprašome todėl, kad moterys savo duomenis dažnai pameta. Tai bent jau detaliai aprašome vaizdą, nors žodžiais ne visada gali išreikšti tai, ką matei.”
Privalu veikti savo sveikatos labui
Nustatyta nemažai krūties vėžio rizikos veiksnių, kuriems esant didėja rizika susirgti. Tarp šių veiksnių – lytis (moterys krūties vėžiu serga 100 kartų dažniau nei vyrai), amžius, genetiniai veiksniai, krūties vėžys šeimos anamnezėje, ankstyvos mėnesinės (anksčiau nei 11 metų) ir vėlyva menopauzė (vėliau nei 52 metų), negimdymas, vėlyvas gimdymas (vėliau nei 30 metų), nėštumo nutraukimai, nežindymas krūtimi, ilgalaikis geriamųjų hormoninių kontraceptikų vartojimas ar pakaitinė lytinių hormonų terapija (5-7 metai ir ilgiau), rūkymas, gausus riebaus maisto, alkoholio vartojimas, nutukimas, mažas fizinis aktyvumas, žalingi aplinkos veiksniai ir kt. Tačiau kartais krūties vėžys užklumpa ir, regis, visiškai sveikas moteris, praktikuojančias sveiką gyvenimo būdą. Vienas pagrindinių dalykų, padedančių išsaugoti sveikatą ir gyvybę, – ankstyva vėžio diagnostika.
Jau nuo 20 metų moterims rekomenduojama kas mėnesį, pasibaigus mėnesinėms, krūtis atidžiai apžiūrėti veidrodyje bei apčiuopti pagal tam tikras schemas (geriausiai tai daryti besimaudant, išsimuilinus), stebint, ar nėra sukietėjimų, odos pokyčių, ar nepakitusi spenelio forma, nėra išskyrų iš jo, jeigu yra – kokios jos (R.Žilinskienė primena, kad žinoma ir atskira liga spenelio vėžys).
Nemažą dalį darinių krūtyse aptinka pačios moterys, dalį apčiuopos metu randa gydytojai – šeimos, ginekologai, mamologai. Kaip minėta, itin anksti navikus padeda nustatyti mamografijos tyrimas – ir tokio dydžio, kokio apčiuopti dar neįmanoma.
„Moterys visuomet trokšta, kad būtų sveiki jų vaikai, anūkai. Tačiau jos turi atsiminti: vaikams, anūkams taip pat labai svarbu, kad sveikos būtų jų mamos, močiutės. Taigi moterys turėtų taip nuoširdžiai rūpintis sveikata, kaip rūpinasi savo vaikais ir anūkais. Tuomet bus harmoninga simbiozė“, – sako gydytoja R.Žilinskienė.
Gydytojas J.Vosylius leidžiasi į dar kitokius pamąstymus: „Vis dėlto profilaktika šiek tiek prasilenkia su gyvenimu. Mokslininkai kalba apie vėžio nugalėjimo apskritai problemas. Manoma, kad vėliausiai po 30-50 metų vėžį bus galima įveikti, ir aš tuo tikiu. Stengiamasi ne tik efektyviai gydyti vėžį, bet ir pasiekti, kad jo visiškai nebūtų, – taip paveikti imunitetą, kad nebūtų liguisto ląstelių dauginimosi, audinių augimo.“
Tokios šviesios perspektyvos nuojauta – mokslinių tyrimų, ieškojimų horizontuose. O jos belaukiant privalu veikti savo sveikatos labui – už tai atsakingi pirmiausia mes patys.
Aušra Žvinakevičiūtė
„Alytaus naujienos” 2009 11 27