Rugsėjo 21 dieną pasaulyje minima tarptautinė Alzheimerio ligos diena. Šią atmintiną dieną daugelyje šalių organizuojamos konferencijos, seminarai, įvairūs pažintiniai renginiai, siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į progresuojančią, neišgydomą nervų sistemos degeneracinę ligą, kurią pirmą kartą 1906 metais aprašė vokiečių gydytojas Aloisas Alzheimeris.
Ji prasideda, kaip vėliau liudija ligonių artimieji, išsiblaškymu, užmaršumu. Ilgainiui aplinkiniai pradeda pastebėti ligonio sprendimų ir intelektinės bei socialinės veiklos neadekvatumų. Atsiranda logikos, atminties, koordinacijos sutrikimų. Paskutinėse ligos stadijose ligonis visiškai netenka ryšio su aplinka, į ją nebereaguoja…
Nelinksma statistika liudija, jog šiandien pasaulyje per 25 milijonai žmonių serga Alzheimerio liga. Specialistų nuomone, po 30-ies metų daugiau nei pusė 85 metų ribą perkopusių žmonių sirgs šia liga: didėjant vyresnio amžiaus žmonių skaičiui, daugės ir šios ligos atvejų.
Apie Alzheimerio ligą kalbėjomės su Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninės gydytoju neurologu Kęstučiu Jukneliu.
– Nors daug dirbama, siekiant išsiaiškinti Alzheimerio ligos priežastis, jas dar gaubia nežinia?
-Taip, šios ligos tikslios priežastys dar nėra įvardytos. Alzheimerio ligos mechanizmai labai sudėtingi, jie gal nėra iki galo ištirti, apčiuopiamas tik vienas kitas šios ligos veiksnys.
Tačiau tiksliai žinoma, kad žmonėms, sergantiems šia liga, sparčiau nei kitiems vyksta smegenų degeneracija, paliečianti smegenų žievę. Ir smegenų žievė pažeidžiama selektyviai, tai yra vyksta tik tam tikrų sričių – kaktinių ir smilkininių skilčių – atrofija.
– Taigi pradeda trikti tam tikros kognityvinės funkcijos?
– Alzheimerio ligai būdingas atminties sutrikimas. Tačiau jeigu vien tik sutrikusi atmintis, dar negalime diagnozuoti Alzheimerio ligos. Turi būti pažeistos bent dvi pažintinės funkcijos. Pagrindinė pažintinė funkcija yra atmintis, kitos – orientacija, kalba, rašymas, skaičiavimas, daiktų atpažinimas ir taip toliau.
– Ar mokslas jau atsakė į klausimą, kam yra didesnė rizika susirgti Alzheimerio liga?
– Yra statistinių duomenų, kad žmonėms, kurių pirmos eilės giminaičiai – tėvai, broliai, seserys – sirgo Alzheimerio liga, yra keturis kartus didesnė rizika ja susirgti, negu tiems, kurių artimi giminaičiai šia liga nesirgo.
– Kokiame ankstyviausiame amžiuje gali prasidėti liga?
– Genetiškai nepriklausoma Alzheimerio liga retai kada pasireiškia anksčiau nei 60 metų. Tačiau genetiškai nedeterminuota liga gali prasidėti jau 40-45 metų žmogui. Kol kas neteko diagnozuoti šios ligos tokio amžiaus žmonėms, iš esmės pacientai – vyresnio amžiaus.
– Kaip sparčiai progresuos liga, tikriausiai priklauso nuo organizmo ypatumų? Kiek veiksmingai ji pristabdoma vaistais?
– Taip, ligos eiga – labai individualus dalykas. Vaistų šiai ligai nėra labai daug. Medikamentų anotacijose rašoma, kad vartojant vaistus, laikotarpis, kada pacientui jau reikės slaugymo, atitolinamas vidutiniškai 2-3 metais. Tačiau tai vidurkis, vienais atvejais slaugos gali prireikti po 5-6 metų, kitais – jau ir po vienų.
 – Ši liga labiau apsunkina ne tiek sergančiojo, kiek jo artimųjų gyvenimą.
– Žinoma, didžiausia problema yra slaugyti Alzheimerio liga sergantį žmogų. Jis paprastai būna jau nekritiškas savo ligos atžvilgiu, nelabai supranta savo būklę. Artimiesiems tenka labai dideli iššūkiai, tokio ligonio slauga yra sunkus darbas, kaip sakoma, 24 valandas per parą. Ligoniui reikalinga priežiūra kaip mažam vaikui: reikia jį aprengti, pavalgydinti, rūpintis jo higieniniais poreikiais – praktiškai viskuo.
Todėl ir medikai, ir visuomenė turėtų būti suinteresuoti, kad šią ligą diagnozuotume kuo anksčiau. Nes kuo anksčiau nustatoma liga, kuo anksčiau pradedame gydymą, tuo labiau atitoliname slaugą.
Džiugu, kad Alytuje yra gana išvystytas slaugos paslaugų tinklas, bent jau miesto gyventojams. Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centre yra palatos sergantiems Alzheimerio liga. Taip pat šis centras teikia slaugos paslaugas į namus. Priklausomai nuo šeimos poreikių, kvalifikuota slaugytoja gali ateiti ir kelioms valandoms per dieną (jeigu ligonis dar pakankamai savarankiškas), ir būti nuo ryto iki pavakarės, kai ligonio artimieji grįžta iš darbo.

Teko girdėti dar vieną gerą žinią – Alytaus neįgaliųjų socialinių paslaugų ir reabilitacijos centras ketina įsteigti dienos centrą Alzheimeriu sergantiems žmonėms. Ruošiami dokumentai, galbūt dar šiemet centras pradės veikti. Jis bus pritaikytas lengvesnių Alzheimerio ligonių reikmėms, kuriuos iš ryto, it vaikučius į darželį, bus galima atvežti į centrą, vakarop – pasiimti. Centre ligoniai bus ne tik prižiūrimi, pamaitinami. Jiems bus organizuojama ir prieinama veikla: žmonės galės piešti, lipdyti, daryti kitokius darbelius, su jais dirbs užimtumo terapeutas, psichologas.
– Galbūt kaip medikas galite pasakyti ką nors paguodžiančio dėl Alzheimerio ligos?
– Na, pakartosiu, kad visos šalys – visuomenė, valstybė, medikai, farmacininkai – yra suinteresuotos, jog būtų išaiškinti Alzheimerio ligą sukeliantys veiksniai ir būdai užkirsti jai kelią. Gerėjant gyvenimo kokybei, ilgėjant gyvenimo trukmei, sergančiųjų Alzheimerio liga vis daugėja. O jų priežiūra, slauga – didelė našta ne tik ligonių šeimai, bet ir valstybei.
Verta paminėti, kad sergančiojo Alzheimerio liga artimiesiems labai reikalinga ir emocinė parama. Jiems labai praverstų bendravimas savitarpio pagalbos grupėse. Prieš kelerius metus mes, medikai, ėmėmės iniciatyvos tokioms grupės suburti, tačiau… jos neveikia, nėra gyvybingos, nesant pačių artimųjų suinteresuotumo.
 – Ar pagrįsti raginimai: nori nesusirgti Alzheimerio liga – spręsk kryžiažodžius? Intelektinė veikla gali padėti išvengti šios ligos arba atitolinti ją?
– Tai tikrai labai teisingas pastebėjimas. Alzheimerio ligos atveju smegenų mankšta tikrai reikalinga. Jeigu kartojame, laviname, tobuliname savo įgūdžius, neleidžiame jiems sunykti, smegenys ilgesnį laiką išlieka funkcionalios. Įrodyta, kad žmonės su aukštuoju išsilavinimu ne taip anksti suserga Alzheimerio liga. O susirgus jiems gerokai vėliau pasireiškia silpnaprotystės sindromas, nes jų smegenys plastiškesnės ir ilgesnį laiką sugeba kompensuoti neuronų deficitą. Taigi treniruokime smegenis – spręskime galvosūkius, kryžiažodžius. Savo pacientų artimųjų klausiu: gal senelis, močiutė mėgsta kalbėti maldas, maldaknygę paskaito – gerai, tegul tai daro dažniau. Puiku, jeigu vyresnio amžiaus žmonės mėgsta skaityti laikraščius, klausytis radijo, žiūrėti televizijos laidų, aktyviai domisi kasdienio gyvenimo įvykiais – tai lavina orientavimąsi laike ir erdvėje. Net tokie rutininiai darbai, kaip, pavyzdžiui, naminio gyvulėlio priežiūra yra labai pravartus dalykas.
Rugsėjo 23 dieną (ketvirtadienį) 17 val. Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninės salėje vyks renginys, skirtas tarptautinei Alzheimerio ligos dienai paminėti.
Apie pradinius Alzheimerio ligos simptomus kalbės gydytojas neurologas Kęstutis Juknelis. Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro gydytoja psichiatrė Vesta Steiblienė apibūdins psichikos sutrikimus, atsirandančius sergant Alzheimerio liga. Apie sergančiųjų šia liga slaugos ypatumus papasakos Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centro Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus gydytoja Ligita Bylaitienė. Alytaus apskrities ligoninės slaugytoja Palmyra Dumbliauskienė pristatys elementarius psichologinius testus, naudojamus Alzheimerio ligos diagnostikai.
Renginyje maloniai laukiami visi, besidomintys Alzheimerio liga.