Aly­taus ap­skri­ties Sta­sio Ku­dir­kos li­go­ni­nės Pa­to­lo­gi­jos sky­rius lai­ko­mas la­bai svar­biu dar­bo ba­ru, nes nuo ty­ri­mų, at­lik­tų čia, di­de­le da­li­mi pri­klau­so to­les­nis pa­cien­to gy­dy­mas. „Daug ką ma­to­me žmo­gaus or­ga­niz­me, ga­li­me pa­sa­ky­ti, ar na­vi­kas pik­ty­bi­nis, ar ge­ry­bi­nis, rei­kės che­mo­te­ra­pi­jos, ope­ra­ci­jos, ar pa­kaks me­di­ka­men­ti­nio gy­dy­mo“, – tei­gia ma­žo, bet dar­naus ir la­bai at­sa­kin­gai dir­ban­čio sky­riaus žmo­nės.

 

Ko­lek­ty­vas ne­di­de­lis, bet pil­nos kom­plek­ta­ci­jos

Pa­to­lo­gi­ja – li­gų diag­no­za­vi­mas ti­riant au­di­nius, or­ga­nus ar vi­są kū­ną (skro­di­mas) – at­sklei­džia tai, ko ne­ga­li nu­sta­ty­ti ki­ti diag­nos­ti­niai me­to­dai. Dau­gu­ma esa­me su­si­da­rę klai­din­gą nuo­mo­nę apie pa­to­lo­gų dar­bą. Aly­taus li­go­ni­nės Pa­to­lo­gi­jos sky­riaus ve­dė­jos, gy­dy­to­jos pa­to­lo­gės Do­vi­lės Bal­trai­tės, šiuo me­tu esan­čios vai­ko au­gi­ni­mo atos­to­go­se, klau­sia­me, ko­kius gir­dė­tus apie sa­vo pro­fe­si­ją mi­tus no­rė­tų pa­neig­ti?

„Pa­grin­di­nis liau­dy­je gy­vuo­jan­tis mi­tas, kad kas­die­nis pa­to­lo­gų dar­bas – tai ne­si­bai­gian­čios au­to­psi­jos ir mir­ties prie­žas­čių ieš­ko­ji­mas. Gal­būt kaž­ka­da se­niai tai ir bu­vo tie­sa. Bet ne šian­dien. Šian­dien pa­to­lo­gai pa­tei­kia at­sa­ky­mus, pa­de­dan­čius kli­ni­cis­tams, kaip sa­ko­ma, su­dė­ti taš­kus ant i ir tiks­liai su­ži­no­ti, ko­kia li­ga ser­ga vie­nas ar ki­tas pa­cien­tas. Taip pa­leng­vin­da­mi jų ke­lią pa­si­ren­kant ir pri­tai­kant rei­kia­mą gy­dy­mą. Ži­no­ma, daž­nai mū­sų pa­gal­bos net ne­rei­kia, yra gau­sy­bė ki­tų ty­ri­mų, ku­rie pa­de­da tą pa­da­ry­ti. Vėl­gi, vis­kas pri­klau­so nuo si­tu­a­ci­jos. Su mir­ties prie­žas­ti­mis, kaip ir su li­gų diag­nos­ti­ka, – kli­ni­cis­tams tik­rai pa­kan­ka kom­pe­ten­ci­jos jas įvar­dy­ti. To­dėl ne­nu­steb­ki­te, jei­gu pa­to­lo­gas pa­si­sa­kys prieš au­to­psi­jos at­li­ki­mą 90-me­čiam se­no­liui. Vi­sas šian­die­nis pa­sau­lis au­to­psi­jas nau­do­ja kaip diag­nos­tiš­kai rei­ka­lin­gą ty­ri­mą tik esant tik­rai ne­aiš­kios li­gos ir mir­ties at­ve­jais“, – kal­bė­jo D.Bal­trai­tė.

„Pa­ta­na­to­mi­jos sky­riaus (mor­go) var­dą esa­me se­niau tu­rė­ję, bet yra žmo­nių, ku­rie ir da­bar mū­sų sky­rių taip va­di­na, nors mor­gui bū­din­gų ty­ri­mų au­to­psi­jų, liau­diš­kai skro­di­mu va­di­na­mų, pas­ta­rai­siais me­tais per vi­sus me­tus at­lie­ka­me tik ko­kias ke­tu­rias–še­šias. Kai prieš ge­rą de­šimt­me­tį pra­dė­jau dirb­ti, šios me­di­ci­ni­nės pro­ce­dū­ros bu­vo da­ro­mos šim­tais. Da­bar mes at­lie­ka­me gy­vų žmo­nių ty­ri­mą – biop­si­jos ar ope­ra­ci­nės me­džia­gos – vis­ką, kas pa­ima­ma iš li­go­nių tam, kad bū­tų vi­sa­pu­siš­kai iš­tir­ta, ar, tar­ki­me, to žmo­gaus or­ga­niz­me yra pik­ty­bi­nis na­vi­kas, ko­kios rū­šies, kaip jį to­liau gy­dy­ti. Pa­cien­tų mes ne­ma­to­me – gau­na­me už­ko­duo­tą siun­ti­mo la­pe­lį su ti­ria­mą­ja me­džia­ga. Ap­skri­tai šia­me sky­riu­je vis­kas yra ko­duo­ta. Pa­var­dės ir var­dai pra­nyks­ta, Pa­to­lo­gi­jos sky­riaus re­gist­ra­tū­ro­je lie­ka tik skai­čiai. O su­grįž­tant prie kal­bos apie mi­ru­siuo­sius, mū­sų dar­buo­to­jai, jei to pa­gei­dau­ja jo ar­ti­mie­ji, ve­lio­nį ap­ren­gia. Ap­ren­gi­mo kai­na – apie ke­tu­rias­de­šimt eu­rų“, – sa­ko Aly­taus li­go­ni­nės Pa­to­lo­gi­jos la­bo­ra­to­ri­jos vy­res­nio­ji tech­no­lo­gė Ri­ma Ba­le­vi­čie­nė. Ji šia­me sky­riu­je nuo 2006-ųjų, prieš tai dir­bo Anes­te­zi­jos sky­riu­je. Ri­ma pa­ste­bi, kad anks­čiau sky­riu­je dir­bu­sie­ji bu­vo vy­res­ni, da­bar­ti­nis ko­lek­ty­vas – jau­ni­mas. Il­giau­siai čia dir­ban­ti pa­to­lo­gi­jos tech­no­lo­gė Li­na Mi­lu­ty­tė tei­gia, kad dar­bo są­ly­gos stip­riai pa­si­kei­tu­sios, ta­čiau dar­buo­to­jų vi­suo­met bu­vę tiek pat. Per­mai­nos sie­ja­mos su 2008-ai­siais, po pa­tal­pų ka­pi­ta­li­nio re­mon­to. Ta­da įves­ta ir dar­buo­to­jų ak­re­di­ta­ci­ja, su­teik­tos dar­bo li­cen­ci­jos.

Sky­riaus ve­dė­ja D.Bal­trai­tė pa­ste­bi, kad Aly­taus ap­skri­ties Sta­sio Ku­dir­kos li­go­ni­nės Pa­to­lo­gi­jos sky­riaus ko­lek­ty­vas ne­di­de­lis, bet pil­nos kom­plek­ta­ci­jos: gy­dy­to­jai pa­to­lo­gai, la­bo­ra­to­ri­jos tech­no­lo­gai ir pa­gal­bi­nis per­so­na­las, be ku­rio sky­rius bū­tų kaip be ran­kų. Pa­gal­bi­nių dar­buo­to­jų – Gra­ži­nos Ky­guo­lie­nės ir Ro­ber­to Ky­guo­lio – dar­bas čia iš tie­sų la­bai ver­ti­na­mas.

„Esa­me vie­na ko­man­da, vie­ni ki­tiems pa­de­da­me, ki­lus pro­ble­moms ta­ria­mės ir spren­džia­me jas kar­tu. Esa­me dė­kin­gi dviem Kau­no kli­ni­ko­se dir­ban­tiems gy­dy­to­jams pa­to­lo­gams – Li­nai Poš­kie­nei ir Val­dui Ša­raus­kui, kad jie pri­si­jun­gė prie mū­sų ko­man­dos ir gel­bė­ja mums gau­sy­bė­je dar­bų bei pa­leng­vi­na ben­dra­dar­bia­vi­mą su Kau­no kli­ni­kų Pa­to­lo­gi­jos sky­riu­mi, ku­riam mes taip pat dė­kin­gi už pa­pil­do­mus, pa­žan­ges­nius ty­ri­mo me­to­dus, ko­ky­biš­ką ir grei­tą at­li­ki­mą“, – tei­gia ve­dė­ja, gy­dy­to­ja pa­to­lo­gė D.Bal­trai­tė.

Ty­ri­mų kas­met dau­gė­ja

Per­nai Aly­taus li­go­ni­nės Pa­to­lo­gi­jos sky­riu­je at­lik­ta 4 tūkst. 195 his­to­lo­gi­niai ty­ri­mai pa­gal siun­ti­mus, pa­ga­min­ta 8 tūkst. 263 mik­ro­pre­pa­ra­tai ty­ri­mams at­lik­ti, taip pat 2 tūkst. 798 ci­to­lo­gi­niai ty­ri­mai. His­to­lo­gi­nių ty­ri­mų ob­jek­tas – ope­ra­ci­nė ir biop­si­nė me­džia­ga, šių ty­ri­mų stip­riai dau­gė­ja kas­met. Dar tik lap­kri­tis, o jau, pa­sak pa­to­lo­gi­jos la­bo­ra­to­ri­jos tech­no­lo­gių, vir­šy­tas per­nykš­tis kie­kis. Ci­to­lo­gi­jos ty­ri­mų ob­jek­tas – or­ga­niz­mo ert­mių skys­čių, nuo­gran­dų ty­ri­mas, sie­kiant nu­sta­ty­ti ląs­te­lių re­ak­ci­jas į pa­žei­di­mus, už­de­gi­mi­nius bei ne­op­las­ti­nius pro­ce­sus. Vi­si ty­ri­mai per pen­kias, iš­im­ti­niais at­ve­jais – per sep­ty­nias, dar­bo die­nas tu­ri bū­ti at­sa­ky­ti.

Ty­ri­mų už­sa­ko­vai – Aly­taus po­li­kli­ni­ka, Aly­taus ap­skri­ties tu­ber­ku­lio­zės li­go­ni­nė, Kau­no kli­ni­kos. Pas­ta­ro­sios me­di­kai pa­pra­šo pa­im­ti au­di­nio ga­ba­lė­lių ge­ne­ti­niams ty­ri­mams, ir iš­si­ve­žę juos į sa­vo įstai­gą at­lie­ka iš­sa­mią imu­no­his­to­che­mi­nę diag­nos­ti­ką. Imu­no­his­to­che­mi­niai me­to­dai žmo­gaus au­di­nių ty­ri­mui Lie­tu­vo­je tre­čio ly­gio li­go­ni­nė­se pra­dė­ti nau­do­ti pa­ly­gin­ti ne­se­niai – maž­daug prieš 20-me­tį.

Pa­to­lo­gi­jos la­bo­ra­to­ri­jos tech­no­lo­gė Gin­ta­rė Bo­ku­nė sa­ko, kad iš­ties tu­ri ge­ras dar­bo są­ly­gas ir įran­gą ty­ri­mams at­lik­ti. Me­di­ci­ni­nė įran­ga daž­niau­siai yra vo­kie­čių ga­my­bos. Nors dar­bą ir stip­riai pa­leng­vi­na apa­ra­tū­ra, kom­piu­te­riai, bet ran­ki­nio dar­bo prie la­bo­ra­to­ri­nių in­de­lių, ob­jek­ty­vi­nių stik­le­lių, ki­tų vien­kar­ti­nių prie­mo­nių dar daug ten­ka at­lik­ti. Dar­buo­to­jos juo­kau­ja, kad ty­ri­mų nie­kaip su­mai­šy­ti ne­įma­no­ma, nes kiek­vie­nam jie at­lie­ka­mi at­ski­rai. Vie­nam pa­cien­tui ga­li bū­ti pa­da­ro­ma ir dvi­de­šimt, pri­klau­so­mai nuo gau­tos ti­ria­mos me­džia­gos. La­bo­ra­to­ri­jo­je esan­tys spe­cia­lis­tai vis­ką ty­ri­mams su­ruo­šia ir juos at­lie­ka, o tuo­met gy­dy­to­jai pa­to­lo­gai ver­ti­na.

Re­zul­ta­tai sky­riaus ar­chy­ve sau­go­mi de­šimt me­tų, kad žmo­gui pri­rei­kus juos bū­tų ga­li­ma ras­ti. Čia dir­ban­tie­siems džiu­gu, kad pas­ta­ruo­ju me­tu kei­čia­si ir vi­suo­me­nės po­žiū­ris į pa­to­lo­gų veik­los sri­tį.

Kad Pa­to­lo­gi­jos sky­riaus spe­cia­lis­tų ga­li­my­bės pla­čios – nuo ele­men­ta­raus pa­vie­nių ląs­te­lių ver­ti­ni­mo at­lie­kant pre­ven­ci­nius ty­ri­mus iki pa­im­to au­di­nio ga­ba­lė­lio pa­nau­do­ji­mo ge­ne­ti­niams ty­ri­mams – tei­gia ir D.Bal­trai­tė, Lie­tu­vos pa­to­lo­gų drau­gi­jos na­rė. Pa­šne­ko­vė įsi­ti­ki­nu­si, kad kiek­vie­nas sa­ve ger­bian­tis, sa­vo dar­bą mėgs­tan­tis ir be­si­do­min­tis gy­dy­to­jas pri­va­lo jos nariu bū­ti.