Menu Close

Pranešimas 3

VLKVALSTYBINĖ LIGONIŲ KASA
PRIE SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS
PRANEŠIMAS ŽINIASKLAIDAI

2013 m. rugpjūčio 21 d.

 VLK stiprina gydymo įstaigų kontrolę teikiant duomenis apie pacientų gydymą

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) pastaruoju metu aktyviai kontroliuoja gydymo įstaigų teikiamą informaciją apie pacientų gydymą, nuo kurios priklauso žmonėms suteiktų gydymo paslaugų išlaidų apmokėjimas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Tai daroma, nes pasitaiko atvejų, kuomet nurodomos sudėtingesnės nei iš tiesų buvo diagnozės, kas lemia nepagrįstai išaugusią gydymo kainą.

VLK patikrino, kaip gydymo įstaigos, suvesdamos duomenis į informacinę sistemą, nurodo pacientams suteiktas paslaugas ir specialius diagnozių kodus, turinčius įtakos suteiktų paslaugų išlaidų apmokėjimui. Buvo patikrintos 59 gydymo įstaigos iš 83 (t. y. 71 proc.), daugiausia ligoninės. Patikrinimai atlikti pereinamuoju modernios sistemos diegimo laikotarpiu. Pagal naująją sistemą artimiausiu metu bus atsiskaitoma su gydymo įstaigomis už pacientams suteiktas paslaugas.

Apibendrinus vykusių patikrinimų rezultatus, susidaro įspūdis, kad Lietuvoje gydoma labai daug sunkiomis ligomis sergančių ligonių – šalies vidurkis sudaro net 18 procentų. Kitose šalyse, taikančiose tokią pat ligų klasifikaciją (Australijoje, Airijoje) sudėtingiausi gydymo atvejai ir pavojingos gyvybei komplikacijos sudaro vos 6–8 procentus. Pažymėtina, kad daugiausia tokių atvejų užfiksuota rajonų ligoninėse, nors jie turėtų būti gydomi didžiųjų miestų gydymo įstaigose.

VLK direktoriaus Algio Sasnausko teigimu, šie patikrinimai parodė, kad gydymo įstaigų teikiama informacija ne visada yra teisinga.

„Gydymo įstaigos, pateikdamos ataskaitas apie žmonėms suteiktas gydymo paslaugas, privalo į informacinę sistemą suvesti tikslius duomenis apie ligoniams nustatytas diagnozes. Tai padaryti įstaigos turi nurodydamos specialius kodus, kuriais žymimos ligos, negalavimai, traumos ir kitos diagnozės. Mūsų atlikti patikrinimai parodė, kad gydymo įstaigų pateiktoje informacijoje yra nemažai netikslumų bei klaidų“, – tvirtino A. Sasnauskas.

Pasak jo, netiksliai teikiami duomenys iškreipia bendrą šalies statistiką apie pacientams suteiktas gydymo paslaugas ir išskiria mus iš kitų valstybių, nes Lietuvos rodikliai atrodo gerokai aukštesni už kitų šalių vidurkį. Be to, pacientams suteiktų gydymo paslaugų išlaidų apmokėjimas PSDF biudžeto lėšomis artimiausiu metu pilnai priklausys nuo to, kaip yra koduojamos diagnozės.

„Išradingumo koduojant diagnozes nestinga. Tarkime, buvo gydyta nesudėtinga liga, tačiau nurodomi sudėtingų diagnozių kodai. Nurodydamos sudėtingas diagnozes, kurių gydymas kainuoja brangiau, įstaigos gali gauti daugiau lėšų, nei iš tikrųjų priklausytų. Pasitaiko, kad žmogus gydytas nuo galūnių paralyžiaus, nors serga radikulitu. Na, o jaunuoliai, kuriems nebuvo diagnozuotos sudėtingos ligos, nustebtų sužinoję, kad jie buvo gydyti neva dėl šlapimo arba išmatų nelaikymo. Koduojant populiaru nurodyti ir šoko diagnozę“, – teigė A. Sasnauskas.

Pasitaiko ir juokingų klaidų. Pavyzdžiui, pacientas atvyko dėl galvos traumos, o jam gydyta koja. 9 metų berniukui diagnozuotas dirbtinis apvaisinimas, 14 metų paaugliui – naujagimio stebėjimas dėl sudėtingos būklės, 18 metų jaunuoliui – fobijos (baimės), tačiau atlikta smegenų operacija. Kitam pacientui diagnozuotas kojų paviršinių venų uždegimas, tačiau operuoti širdies vožtuvai. Nustatyta peties liga, o nurodyta, jog gydytas kelio sąnarys.
VLK direktorius pabrėžia, kad, pasibaigus minėtam pereinamajam laikotarpiui, kai už gydymo paslaugas bus atsiskaitoma pagal naujai diegiamą sistemą, nebus toleruojamas klaidingų duomenų pateikimas ir jų klastojimas. Tokiais atvejais žadama taikyti teisinio poveikio priemones.

VLK Draudimo plėtros departamento direktoriaus Gintaro Kacevičiaus teigimu, gydymo įstaigų klaidas būtų galima skirstyti į dvi grupes. Dauguma iš jų atsiranda dėl nežinojimo arba skubėjimo suvedant duomenis.

„Visgi yra ir tokių klaidų, kur galima įžvelgti ligoninių norą paprastus atvejus pateikti kaip sudėtingus siekiant, kad jie būtų brangiau apmokami. Taip elgtis yra nesąžininga kitų įstaigų atžvilgiu. Kol kas dar leidžiame gydymo įstaigoms ištaisyti klaidas, skatiname išmokti teisingai koduoti ir ateityje panašių klaidų nebekartoti. Dauguma įstaigų klaidas taiso noriai, tačiau pasitaiko ir kitokių atvejų“, – pasakojo G. Kacevičius.

Anot jo, duomenų pateikimo kokybė labai priklauso nuo ligoninių vadovybės požiūrio į kodavimo svarbą.

„Mes ir toliau stebėsime bei analizuosime gydymo įstaigų teikiamus duomenis. VLK vykdoma kontrolė tik didės, nes artimiausiu metu nuo to, kaip bus koduojama, visiškai priklausys išlaidų už suteiktas paslaugas apmokėjimas pagal giminingų diagnozių grupių metodą. Siekiame užtikrinti, kad į duomenų bazes būtų suvedama teisinga informacija ir mokesčių mokėtojų pinigai būtų naudojami skaidriai, o gydymo įstaigos elgtųsi sąžiningai viena kitos atžvilgiu“, – teigė G. Kacevičius.

Be to, VLK artimiausiu metu planuoja taikyti reitingavimo sistemą – įvardyti geriausiai ir prasčiausiai duomenis teikiančias gydymo įstaigas.
Kontaktai žiniasklaidai:

Lina Bušinskaitė
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Ryšių su visuomene skyriaus vedėja.
Tel. (8 5) 236 4105, mob. tel. 8 687 41445,
el. paštas
lina.businskaite@vlk.lt