Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrius, pasak įstaigos direktoriaus pavaduotojo medicinai Dmitrijaus Kačiurino, yra karščiausias taškas ligoninėje, tai tarsi visų problemų atspindys. Pirmiausia socialinių, kurias sukelia daug veiksnių – tai ir garbus pacientų amžius, neturėjimas giminaičių, kurie juos paglobotų, dėl emigracijos apskritai mažėja jaunų žmonių, skyriaus darbą trikdo neblaivūs, asocialūs pacientai.
Maža to, ligoninė prisiima atsakomybę teikti skubią medicininę pagalbą visam pirminio lygio, tai yra poliklinikų, kontingentui. Todėl pacientų srautas Priėmimo –
skubios pagalbos skyriuje yra labai didelis, per 30 tūkstančių vizitų per metus. Pusė jų atvyksta be siuntimo. Kas yra būtinoji medicinos pagalba ir kokią jos teikimo tvarką šalies gyventojams yra numačiusi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija? Koks Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus tikrovės mentalitetas?

Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninės direktoriaus pavaduotojas medicinai Dmitrijus Kačiurinas.

Būtinoji pagalba reglamentuota ministro įsakymu
Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninės direktoriaus pavaduotojas D.Kačiurinas sako, kad būtinoji pagalba smulkiai aprašyta sveikatos apsaugos ministro įsakyme.

Dar 2004 metais tuometis sveikatos apsaugos ministras Juozas Olekas yra patvirtinęs įsakymą „Būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarka bei mastas“ (2014 metais buvo priimti šiandien galiojantys pakeitimai ir papildymai), kuriame rašoma, kad skubiosios medicinos pagalbos mastą nustato pacientą apžiūrėjęs gydytojas. Skubioji medicinos pagalba skirstoma į keturias kategorijas.

Pirmai kategorijai priskiriami gyvybei gresiančios būklės negalavimai, kai aktyvi medicininė intervencija reikalinga nedelsiant. Nedelsiant, tuo pat metu vertinama paciento būklė ir atliekami gydymo veiksmai.

Antrai kategorijai priskiriami atvejai, kai nesuteikus skubios pagalbos pacientui, neišvengiamai gresia pavojinga gyvybei būklė: organų nepakankamumas, arba atvejai, kai reikalingas gydymas yra svarbus laiko prasme, arba ypač stipraus skausmo atvejais. Tuomet paciento būklės vertinimas ir gydymas turi būti pradėti ne vėliau kaip per 10 min. nuo atvykimo į įstaigą.

Trečiai kategorijai priskiriama potencialios grėsmės gyvybei, kai paciento būklė blogėja ir gali sukelti sunkių padarinių, jei gydymas nebus pradėtas per 30 min. nuo atvykimo į sveikatos priežiūros įstaigą.
Ketvirtai – kai paciento būklė blogėja ir gali sukelti sunkių padarinių, jei gydymas nebus pradėtas per valandą nuo asmens atvykimo. Pastaruoju atveju reiškiasi tokios ūmios klinikinės būklės kaip: galvos kaulų traumos, įskaitant žandikaulių ir dantų traumas be sąmonės sutrikimo, sunki abstinentinė būklė, galinti komplikuotis dėl rizikos veiksnių, pasiutusių ar įtartinai pasiutusių gyvūnų įkandimai, įdrėskimai, traumos ir nelaimingi atsitikimai, erkių įsisiurbimai, stiprus odontologinis skausmas, veido ir žandikaulio srities pūliavimas. Jei į asmens sveikatos priežiūros įstaigą tuo pačiu metu atvyksta keli pacientai, kuriems reikalinga skubioji medicinos pagalba, ir pagalba visiems negali būti suteikta vienu metu, pirmiausia ji turi būti suteikta pacientams, kuriems reikalinga 1 kategorijos, paskui – atitinkamai 2, 3 ir 4 kategorijų pagalba.

Pacientai, pasak D.Kačiurino, turėtų įsidėmėti, kad ne jie, o gydytojai sprendžia, kokia būtina pagalba žmogui reikalinga. Tad jų priekaištas, jog mane reikia pirmiau priimti, nes aš pirmas kreipiausi, nėra teisingas.

„Nerodysime pacientams baisiai sužalotų, gaivinamų žmonių vien tam, kad įrodytume, jog jiems reikia skubesnės pagalbos. Tiesiog reikėtų daugiau supratingumo, pasitikėjimo. Žmonės turėtų suprasti, kad jeigu daktaras tuoj pat neatėjo, tai ne dėl to, kad jis miega. Galutinio medikų atsakymo laukti keturias valandas yra įprastas laikas vidutinio sunkumo susirgimo atveju. Sudėtingesniu atveju šis laikas gali būti kelis kartus ilgesnis“, – sako Alytaus ligoninės direktoriaus pavaduotojas medicinai. Norisi atkreipti dėmesį į tai, kad gimdyvei gimdymo metu teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos nepriskiriamos skubiajai medicinos pagalbai, tačiau jai turi suteikti reikalingą pagalbą. Ilgalaikio gyvybinių funkcijų palaikymo paslaugos (dirbtinės plaučių ventiliacijos, hemodializės, dirbtinės širdies, dirbtinių kepenų) bei organų transplantacijos paslaugos taip pat nepriskiriamos skubiajai pagalbai.

Kas antras atvyksta be siuntimo
Šiandien galiojantys įstatymai nurodo, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas, privalo užtikrinti, jog ūmios ligos atveju, kai pasireiškia karščiavimas, vidutinis skausmas paros laikotarpiu, esant ramybės būsenai atsiranda dusulys, galvos skausmas ir svaigimas, koordinacijos sutrikimas, pykinimas ir vėmimas, staiga progresuojantis tinimas, patyrus įvairias traumas ir sužeidimus, pacientas pas šeimos gydytoją patektų kreipimosi dieną, o paūmėjus lėtinei ligai – per 5 kalendorines dienas. Kad pacientas kai kuriais atvejais turi mokėti už Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus teikiamas paslaugas, pavaduotojo teigimu, tai nėra ligoninės vadovų išgalvota mintis, tai taip pat numatyta sveikatos apsaugos ministro įsakyme.

Pagal šiandien galiojančią tvarką, už Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų  teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jei jos neatitinka būtinosios medicinos pagalbos kriterijų, apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu moka, jei neturėdami asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojo siuntimo, savo iniciatyva kreipiasi dėl stacionarinės ar specializuotos ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos (konsultacijos, stacionarinio gydy-mo, procedūros, tyrimo ir pan.) suteikimo į jo pasirinktą įstaigą. Jei gydytojas specialistas nustato, kad pacientas kreipėsi pagrįstai, toliau asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos ir apmokamos iš PSDF biudžeto lėšų bendra tvarka.
Per 2016 metus į Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių kreipėsi 33 tūkst. 93 pacientai, 11 tūkst. 241 jų atvežti Alytaus greitosios medicinos pagalbos automobiliais, pernai sulaukta 31 tūkst. 608 pacientų, greitosios medicinos pagalbos automobiliu atvežta 10 tūkst. 417 žmonių.
Be siuntimų 2016 metais kreipėsi 15 tūkst. 351 pacientas, 2017 metais – 14 tūkst. 909 žmonės. Atitinkamai hospitalizuota 8 tūkst. 181 (užpernai), 8 tūkst. 200 (pernai). Iš viso stebėjimo paslaugų 2016 metais suteikta 5 tūkst. 497, iš jų vaikams – 250, 2017 metais mažiau – 5 tūkst. 117, vaikams – 243 paslaugos.
Ir liūdnesnė statistika: pasirašyti vekseliai tų, kurie nesumokėjo už paslaugą. Tokių pernai buvo 50 asmenų, jie liko nesumokėję 3 tūkst. 686 eurų. Nuo 2004-ųjų vidurio tokių nesusimokėjusiųjų už paslaugas skola artėja prie 11 tūkst. eurų.

Nė vienas medikas nenori savo darbo padaryti blogai
Kam dažniau teko apsilankyti Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus darbo erdvėse, paliudys, kad čia gydytojams tenka spręsti ne medikams priklausančias problemas. Priėmimo darbą trikdo girtų pacientų atvežimas, dažniausiai išgertuvėse traumą patyrusio gausi ir agresyvi palyda. „Jeigu lydinčio asmens reakcijos ir emocijos yra neadekvačios, jis pradeda maišyti ir telkti dėmesį medikų personalui teikiant pagalbą. Kartais, ypač priekabesniems pacientams, atrodo, kad Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje niekas nevyksta. Taip yra todėl, kad mes, medikai, nešūkaujame, nerėkaujame, nebėgiojame, stengiamės dirbti ramiai. Dėl to gali susidaryti įspūdis, kad niekas nieko nedaro, visi sau ramiai vaikšto ir jų artimaisiais nesirūpina.
Dažnai pasitaiko, kad ligoninėje artimieji pradeda elgtis taip, tarsi būtų atvažiavę ne pagalbos, o inspektuoti medikų darbą, juos net pradeda vertinti, neadekvačiai supranta Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus tvarką.
Palyda ar ir pats pacientas tiesiogiai gydytojams priekaištų neišsako, bet kitaip juos demonstruoja. Nepatenkintai žiūrima į mediką ir atseit kažkam telefonu aiškinama, kad jis taip nepaliks, vieną kartą sutvarkys. Personalas sutrikdomas, randasi priešprieša. Medikas negali būti žeminamas, keikiamas, visaip vadinamas. Jam reikia dirbti daug laiko, tad trukdo garsiai kalbantieji, nuolatinis triukšmas, chaosas. Dažnai žmonės neadekvačiai vertina padėtį, jiems atrodo, kad medikai kažką nori nuslėpti. Jei taip elgsimės, bendradarbiavimo nebus. Nė vienas medikas nenori savo darbo padaryti blogai ir turi jausti atitinkamą pagarbą. Juk ne medikas, žmogus atėjo jo paslaugos, pagalbos gauti“, – dėsto Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninės pavaduotojas medicinai D.Kačiurinas. Domimės, o kaip su nepilnamečiais, kurie atvežami įkaušę ar kitaip apsisvaiginę? Ir pavaduotojas, ir pokalbyje dalyvavusios Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja, šeimos gydytoja Vilma Krušnienė, Vidaus medicininio audito vadovė Zita Sūnelaitienė patikino, kad pastaruoju metu nepilnamečių alkoholio mėgėjų gerokai sumažėję, be to, jie pakliūva tiesiai į reanimaciją. Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus darbo jie netrukdo.„Šio skyriaus darbui trukdo tie, kurie atvyksta su senomis traumomis ir kuria istorijas apie tai, kad susižeidė seniai, bet jiems nepavyko patekti pas šeimos gydytoją. Sena trauma,
kelias darbo dienas žmogus dirbo, o savaitgalį sugalvojo kreiptis į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių. Tai masiškas reginys, kuris trukdo teikti pagalbą tiems, kuriems jos reikia čia ir dabar.Noriu visiems pasakyti, kad jei įvyko trauma, netęsk darbo perpjautu pirštu, skubėk iš karto pas medikus, o ne ateik po trijų parų. Ir dar būtinai naktį“, – ragina D.Kačiurinas.
Pasitaiko, kad žmogus nespėja pasiimti pinigų, kitas apskritai jų gal tuo metu neturi. Kaip po sustiprinimo pacientui sugrįžti namo? Ypač naktį. „Mes labai draugiškai žiūrime į tuos, kurie neturi kuo parvykti namo. Būna, kad 18–20 valandų stebi, bandai iškalbinti namo, nes matai, kad tai ne stacionaro ligonis, jo tyrimai geri. Paskutinis žmogaus sakinys būna: „Kad neturiu kuo namo grįžti.“ Ieškai būdų ir atrandi, žmogus nelieka ligoninėje. Naktį tikrai neišmetame iš ligoninės, kaip dažnai tenka girdėti pacientus kalbant“, – teigia Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja V.Krušnienė.

Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja V. Krušnienė.

Daugiau dėmesio turėtų skirti socialinis sektorius
Didelė problema – iš gatvių atvežami benamiai su senomis traumomis, dažniausiai neblaivūs. Gydytoja sako, kad tie daugybe randų nusėti benamiai neturi asmens dokumentų, šlapi, purvini. Juos nuprausia, perrengia švariais drabužiais, bet neturi, kur padėti. Jei randama liga, paguldomi į ligoninę ištirti, sutei-kiamas šioks toks gydymas, bet kur dėti, jei žmogus to nepageidauja, jei net pagrindo nėra jo guldyti? Atranka turi būti didelė, nes lovų skaičius ribotas, nedidinamas.
Gydytoja Z.Sūnelaitienė pastebi ir tokį faktą, kad žmonės, kol nelaimėlis guli gatvėje, būna labai pilie-tiški ir pakantūs, kviečia greitąją pagalbą, rūpinasi jo išvežimu į gydymo įstaigą, bet kai toks žmogus ša-lia jo ligoninėje paguldomas, bet koks pilietiškumas išgaruoja.

Gydytoja Z.Sūnelaitienė

Medikai sako, kad stipriau dirbti turėtų savivaldybių socialinės tarnybos. Reikėtų įsteigti specialios slaugytojos etatą, kad darbuotoja kasdien galėtų lankyti vienišių šeimas, suleistų jiems vais-tų, patikrintų, ar paskirtuosius medikamentus laiku sugėrė, pamatuotų kraujospūdį. Neretas dabar šeimos gydytojo sprendimas paguldyti į ligoninę tuos, kuriems reikia vaistų leisti. Reikėtų dirbti taip, kad kuo daugiau pagalbos žmogus gautų namie, kas daroma kitose Europos šalyse.

Aldona KUDZIENĖ
Alytaus Naujienos