Lietuvoje ir pasaulyje grėsmingai didėja sergamumas storosios žarnos vėžiu. Kasmet mūsų šalyje užregistruojama apie pusantro tūkstančio naujų storosios žarnos vėžio atvejų. Deja, kol kas daugiau nei pusė jų nustatoma, kai liga jau yra pažengusi ir gydymo sėkmė bei išgyvenamumo prognozės gerokai prastesnės. Tai ypač apmaudu, nes storosios žarnos vėžys – vienas iš sėkmingiausiai gydomų virškinamojo trakto piktybinių navikų. Be to, šiuolaikiniai tyrimo metodai leidžia šią onkologinę ligą nustatyti labai anksti.
Pasak Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninės Diagnostikos tarnybos gydytojo gastroenterologo-endoskopuotojo Algirdo Ališausko, pagrindinis storosios žarnos vėžio rizikos veiksnys – amžius: kuo žmogus vyresnis, tuo labiau didėja tikimybė susirgti storosios žarnos vėžiu.
„Europos Sąjungoje ir JAV susitarta, kad amžiaus riba, nuo kurios reikia tirti dėl storosios žarnos vėžio, yra 50 metų. Nuo šio amžiaus rizika susirgti storosios žarnos vėžiu didėja ne procentais, o dešimtimis kartų“, – sako gydytojas. Gastroenterologų asociacijos organizuojamuose kvalifikacijos kėlimo kursuose Prahoje gegužę A.Ališauskas išgirdo nedžiuginančią praėjusių metų statistiką: Europoje pagal sergamumo piktybiniais navikais dažnumą virškinimo sistemos vėžys atsidūrė pirmojoje vietoje, aplenkęs krūties ir prostatos vėžio mastus.
Mūsų miesto, rajono, apskrities gyventojai turi galimybę profilaktiškai pasitikrinti dėl storosios žarnos vėžio Alytaus apskrities ligoninėje – čia atliekamos kolonoskopijos. Šis tyrimas leidžia konstatuoti, kad storoji žarna yra sveika, diagnozuoti ir gydyti ikivėžinius pakitimus, taip pat aptikti piktybinius navikus, kai jie dar maži ir gydymo rezultatai yra geri.
Deja, medikai neretai susiduria su pacientų neatsakingumu, kai, iš anksto nepranešę ligoninės Diagnostikos tarnybos personalui, paskirtu laiku žmonės neatvyksta kolonoskopijos tyrimui ar atvyksta jam nepasiruošę. Apie tokius medikams iškylančius trukdžius ir patį tyrimą, jo teikiamas galimybes kalbėjomės su gydytoju A.Ališausku.
– Gydytojau, paprastai kalbant, kolonoskopija – tai…
– Žarnyno ištyrimas endoskopu. Šio tyrimo principas tas, kad per išeinamąją angą į storąją žarną įvedamas specialus vamzdelio pavidalo šviečiantis instrumentas ir juo apžiūrima visa storoji žarna.
– O plonosios žarnos šio tyrimo metu negalima pamatyti?
– Visuomet yra siekiamybė apžiūrėti plonosios žarnos pačią pabaigą. Tiek Europoje, tiek JAV kolonoskopija laikoma visiškai atlikta, jeigu pavyksta apžiūrėti ir dalį plonosios žarnos. Jei jos gleivinė graži, sveika, mažai tikėtina, kad tolesnėje plonosios žarnos dalyje būtų patologija.
– Suprantama, tyrimas reikalingas, kai žmogus patiria nerimą keliančius simptomus, pavyzdžiui, progresuojantį vidurių užkietėjimą, kraujavimą tuštindamasis ir kita. Kada šeimos gydytojas gali siųsti pacientą profilaktinei kolonoskopijai?
– Šeimos gydytojas turi teisę siųsti tyrimui visada, kai mato būtinybę. Tačiau siuntimas turi būti motyvuotas, pagrįstas, nurodytas tikslas – ko gydytojas tikisi iš tyrimo. Siuntimas tinkamas, jei bendrosios praktikos ar šeimos gydytojas jame parašo, kad žmogus siunčiamas profilaktinei kolonoskopijai, nes paciento amžius – per 50 metų, nors nusiskundimų nėra ir objektyviai nieko blogo nerandama.
– Ar kolonoskopijos tyrimas gali būti skausmingas?
– Galbūt labiausiai žmogus jaučia psichologinį diskomfortą. Tačiau tyrimas gali būti nemalonus ir fiziškai, net ir skausmingas – priklauso nuo to, kaip išsidėsčiusios žarnos, ar žarnyne yra sąaugų po buvusių chirurginių intervencijų, kokia randama patologija ir panašiai.
Civilizuotuose kraštuose šis tyrimas atliekamas naudojant skausmą malšinančius ir primigdančius vaistus. Mes naudojame tą, ką turime ligoninėje, arba tai, ką žmogus gali pats įsigyti. Naudojami ir skausmą malšinantys, ir psichiką slopinantys, primigdantys vaistai. Pastarųjų dozė būna nedidelė, tad slopinimas nėra labai gilus. Naudojame vaistą, turintį savybę iš žmogaus atminties ištrinti tam tikro laikotarpio – paprastai pusvalandžio ar valandos – prisiminimus. Pasibaigus vaistų veikimui, žmogus neatsimena nemalonių jutimų. Šie vaistai yra labai saugūs.
– Kiek laiko trunka kolonoskopijos tyrimas?
– Pats tyrimas – aparato pervedimas žarnynu ir grįžimas atgal – gali užtrukti 8-15 minučių, jeigu tyrimas vyksta sklandžiai, nepersisukusios žarnos, nerandama patologijos. Žinoma, papildomai laiko užima paciento paruošimas tyrimui – paguldymas, vaistų suleidimas, laikotarpis kol jie pradės veikti, dokumentų tvarkymas, aprašymas po tyrimo ir taip toliau.
– Kolonoskopija – tyrimas, reikalingas specialaus pasiruošimas. Koks jis?
– Paruošimas tyrimui – tai žarnyno išvalymas. Tam naudojami specialūs tirpalai, įsigyjami vaistinėse. Pagal instrukciją 3-4 litrai paruošto tirpalo sugeriami per 3-5 valandas ir, žinoma, nevalgoma. Baigdamas gerti pirmą litrą žmogus pradeda tuštintis.
Toks fiziologinis žarnyno išplovimas visiškai nekenksmingas sveikatai. Naudojami tirpalai į organizmą nepatenka – jie paruošti taip, kad žarnynas jų nepasisavina.
Dažnai žmonės nori kuo greičiau išgerti visą tirpalo kiekį, dėl jo jiems išsipučia skrandis, pasidaro sunku. Žarnyno valymo nereikia skubinti – tegul jis užtrunka ir 6 valandas. Jeigu tyrimas paskirtas rytą, žmogus turėtų atskaičiuoti apie 6 valandas žarnyno valymui iki įprasto nakties miego laiko, kad gerai pailsėtų, išsimiegotų.
Prieš valant žarnyną žmogus gali papietauti. Skysčių valymo metu galima gerti kiek širdis geidžia. Tik pageidautina, kad tai nebūtų kokios nors tirštos sultys, pavyzdžiui, pomidorų ar persikų. O vandens, arbatos, skystų, skaidrių sulčių (obuolių, apelsinų ir kitokių) galima gerti į valias.
– Žinau, kad ir vieno „planinio“ paciento neatvykimas tyrimui paskirtu laiku smarkiai sutrikdo Diagnostikos tarnybos medikų darbą.
– Iš tiesų labai svarbu, kad žmogus atvyktų paskirtu laiku. O jeigu dėl svarbių priežasčių atvykti negali – kad iš anksto praneštų. Juk vienam tyrimui skiriama gana nemažai laiko – mažiausiai valanda. Ir personalas tuo metu nieko kito negali daryti, tik laukia užregistruoto žmogaus. Jeigu jis nepranešęs neateina, jokio kito žmogaus tam laikui paskirti nebegalime. Vis dėlto trukdomas darbas medikų brigados, nes kai kada gydytojas dirba ne su viena, o su dviem slaugytojomis. Ir kartais kelių gydytojų prireikia, nes gali būti kraujavimų, žarnų perforacijų, tad gali prisieiti teikti skubią pagalbą, gelbėti gyvybę.
Jeigu pacientas nurodė savo telefoną, dieną prieš numatytą tyrimą tarnybos darbuotojai skambina tam žmogui, tikslinasi, ar jis tikrai ateis.
– Kiek tenka laukti kolonoskopijos? Kokios yra eilės?
– Jeigu dirba visi tarnybos gydytojai – neserga, neišvykę į stažuotes, neatostogauja – per dieną galime atlikti daugiausia 3 planinius tyrimus. Kartais būna skubus ketvirtas – pacientas iš stacionaro.
Esant vadinamiesiems aliarmo signalams – kraujavimui tuštinantis, kūno masės ir hemoglobino kiekio kraujyje mažėjimui – žmogus tiriamas pakankamai skubiai, jei ne artimiausiomis dienomis, tai per 2 savaites.
Profilaktiniai tyrimai nėra skubūs, jie paprastai atliekami per 3-4 mėnesius, tad žmogus gali susiplanuoti, kada jam patogiausia atlikti kolonoskopiją.
– Kas kiek laiko reikėtų kartoti storosios žarnos endoskopinį tyrimą?
– Jeigu žmogui, sulaukusiam 50 metų, atliktas tyrimas ir nebuvo rasta jokių bėdų, jį kartoti rekomenduojama po 10 metų. Vadinasi, dešimt metų galima būti ramiam: jeigu per tą laiką ir augs piktybinis navikas, jis neužaugs tiek, kad būtų nepagydomas. Po 10 metų rastus patologinius pakitimus bus galima pagydyti be grėsmės gyvybei.
Kolonoskopijos metu galima rasti labai mažus, vos 3 milimetrų skersmens navikus. Paprastai tokie maži augliai nebūna piktybiniai, bet tai nustatoma jau morfologiniu tyrimu, tiriant kolonoskopijos metu paimtą medžiagą.
Jeigu randami vienas ar du nedideli gerybiniai augliukai, kontrolinį tyrimą patariama atlikti po trejų metų. Jei aptinkama didesnių ar daugiau gerybinių navikų ir yra tikimybė, kad tyrimo metu ne viskas buvo apžiūrėta, kontrolinis patikrinimas – po vienų metų. Jeigu po metų nieko blogo nerandama, kita kolonoskopija rekomenduojama jau po 10 metų. Beje, nedideli gerybiniai augliukai – polipai, adenomos – gana nesunkiai pašalinami kolonoskopijos metu. Jų medžiagos visada paimama morfologiniam ištyrimui.
Tačiau yra ir papildomų rekomendacijų ankstyvajai storosios žarnos vėžio diagnostikai. Jeigu artimi giminaičiai – tėvai, broliai, seserys, sirgo storosios žarnos vėžiu, tam žmogui kolonoskopiją rekomenduojama atlikti sulaukus 10 metų jaunesnio amžiaus nei tas, kurio buvo artimas giminaitis, kai jam diagnozuotas storosios žarnos vėžys. Pavyzdžiui, jeigu storosios žarnos vėžys tėvui buvo nustatytas 60 metų, dukrai ar sūnui kolonoskopija turėtų būti atlikta sulaukus 50-ies, ir tai sutampa su profilaktine amžiaus riba.
– Po tyrimo žmogus dėl gautų vaistų poveikio dar būna mieguistas, prastesnės orientacijos, tad kas jį turėtų palydėti, pagloboti?
– Taip, žmogų po tyrimo turėtų pagloboti kas nors iš artimųjų, draugų. Apie lydinčio asmens reikalingumą turėtų informuoti gydytojas, siunčiantis kolonoskopijos tyrimui.
Izraelyje, kur man teko stažuotis, yra specialios patalpos, kur žmonės po tyrimo gali pabūti, pasivaišinti arbata su sausainiais. Tai kaip dienos stacionaras, kur dirba specialus personalas. Ten galima praleisti kelias valandas, kol pasiims giminės.
Mes po tyrimo žmogų kurį laiką paglobojam, bet neturim sąlygų juo rūpintis kelias valandas – ir vietos nėra, ir prižiūrėti nėra kam.
Lydintis asmuo svarbu ir psichologiškai: vykdamas sudėtingam tyrimui žmogus, žinoma, nori, kad kas nors su juo būtų – taip jis jaučiasi ramiau, geriau.
Aušra Žvinakevičiūtė („Alytaus naujienos”)
2009 08 04