Gydytoja psichiatrė – psichoterapeutė Irena Žilinskienė ir medicinos psichologas Vytautas Vižinis
Už lango – pats vasaros įkarštis ir atostogų metas. Laikas kaupti fizines ir dvasines jėgas, kad jų užtektų būsimiems darbams. Kaip tai padaryti – vieno recepto nėra. Kažkas kopia į kalnus, kiti renkasi poilsio namus, sanatoriją. Tačiau gyvenime yra situacijų, kai grąžinti dvasinę pusiausvyrą gali padėti tik specialistai. Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninės Dienos psichiatrijos stacionare jau pasitaiko pacientų, čia atvykstančių per atostogas. Išmokti vėl džiaugtis gyvenimu jiems padeda gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė Irena Žilinskienė ir medicinos psichologas Vytautas Vižinis..

Psichoterapija – nelengvas darbas su savimi
Gal vasara ir ne pats geriausias metas kalbėti apie rimtas problemas, bet vis dėlto – eilinį liepos savaitgalį policijos suvestinėje Alytuje užfiksuotos dvi savižudybės. Akivaizdu, kad psichologinių problemų šiuolaikinėje visuomenėje daugėja, todėl visai nesinorėtų džiaugtis tuo, kad Stasio Kudirkos ligoninės Dienos psichiatrijos stacionare pacientų netgi… mažėja.

Kuo paaiškinamas šis fenomenas? Kodėl alytiškiai tyliai kenčia, bet neieško pagalbos?

Gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė I.Žilinskienė įsitikinusi, kad priežasčių yra bent keletas. „Problema ta, kad bendrosios praktikos gydytojai nepasiūlo, o patys žmonės nesikreipia: nežino, nedrįsta, neranda savyje jėgų. Dažniausiai tie, kurie ateina pas mus, jau girdėjo apie Dienos psichiatrijos stacionarą ir patys paprašo siuntimo. Ragintume aktyviau ieškoti pagalbos ir pasinaudoti galimybėmis, juk gydymas nemokamas, jį finansuoja ligonių kasos. Suprantama, galbūt lengviau išgerti tabletę nei dalyvauti psichoterapijos seansuose, bendrauti su gydytoju. Juolab visuomenėje vis dar gajus stereotipas, kad protingas žmogus negali turėti psichologinių problemų, o iš tikrųjų viskas veikiau yra atvirkščiai, ir keli aukštojo mokslo diplomai negarantuos, kad žmogus pats įveiks visas problemas”, – pastebi medikė.

Aukštas barjeras, kurį visuomenė bando perlipti labai mažais žingsneliais, – taip vaizdžiai iš sovietmečio paveldėtą psichiatrų baimę apibūdina medicinos psichologas V.Vižinis.

„Vis dėlto, norint pasinaudoti specialistų pagalba, reikia turėti tam tikrų vidinių asmenybinių resursų, ryžto pakeisti požiūrį į problemą, todėl tai padaryti gali ne kiekvienas – psichoterapija yra sunkus darbas”, – tvirtina Dienos psichiatrijos stacionare dirbantys specialistai.

Problemą gali ir turi įveikti pats pacientas
Ne paslaptis, kad gydymo rezultatas tiesiogiai proporcingas ligonio norui pasveikti, o turintiems emocinių sutrikimų, sergantiems depresijomis tai ypač aktualu. „Gydytojas gali tik būti kartu, stumtelėti reikiamu momentu, tačiau įveikti problemą gali ir turi pats pacientas, atsirėmęs į sveikąją, stipriąją savo asmenybės pusę”, – įsitikinusi gydytoja I.Žilinskienė.

Jos manymu, 30 darbo dienų (už tokios trukmės gydymą Dienos psichiatrijos stacionare apmoka ligonių kasos) gali tapti gera pradžia, kuri leistų pacientui pamatyti, jog galima gyventi ir kitaip. Tačiau pakeisti vidines nuostatas, požiūrį, kitaip kurti savo santykius su aplinkiniais – ne savaitės darbas. Todėl po gydymo stacionare gydytoja rekomenduoja savo pacientams jį tęsti ambulatoriškai, lankytis Stasio Kudirkos ligoninės Konsultacijų poliklinikoje pas psichoterapeutą.

„Pastebiu, kad pacientai randa pačių įvairiausių priežasčių nutraukti gydymą, o sunkiausia jiems – rasti laiko sau. Nors negalavimai, kurie atveda pas psichoterapeutą, ne visada taip aiškiai matomi kaip fizinės ligos, jų padariniai gali būti labai skaudūs”, – sako gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė I.Žilinskienė.

„Gyvenimo tempas ir artimųjų netektys, darboholizmas ar nedarbas, nerimas, nuovargis, atsakomybė, savo vietos paieška, tarpusavio santykių problemos – štai, kas atveda pacientus į Dienos psichiatrijos stacionarą. Besikreipiančiųjų amžius – nuo 18 metų iki senjorų, tačiau daugiausia – darbingo aktyvaus amžiaus žmonių. Jaunimas dažniau kreipiasi dėl tarpasmeninių santykių problemų, iš vaikystės atsineštų problemų, garbaus amžiaus sulaukusieji – dėl skausmingų artimojo netekties išgyvenimų.
Dažniausiai emocinių problemų turi profesijų, kurių darbas susijęs su bendravimu, buvimu žmonių apsuptyje, atstovai”, – pastebi medicinos psichologas V.Vižinis.

Ligoninėje yra specialistų, tačiau trūksta socialinių paslaugų
Gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė I.Žilinskienė – vienintelė tokios aukštos profesinės kvalifikacijos medikė regione (gydytoja turi grupinio analitiko ir asmeninio psichoterapeuto (psichodinaminės krypties) kvalifikaciją, priklauso Lietuvos grupinės analizės draugijai ir Lietuvos psichoterapijos asociacijai, abi organizacijos yra atitinkamų Europos struktūrų narės). Tačiau jos vadovaujamame Dienos psichiatrijos stacionare daugiausia gydosi alytiškių. Pacientai iš kitų apskrities miestų šiomis paslaugomis pasinaudoja kur kas rečiau, nors galimybių yra – skyrius galėtų priimti dvigubai daugiau pacientų nei jų gydosi šiuo metu.

Galbūt iš kitų miestų atvykti trukdo tai, kad stacionare reikia lankytis kiekvieną dieną, o važinėti brangu, nėra kur Alytuje nakvoti. „Taip, tai yra problema. Ligoninė socialinių paslaugų neteikia, tačiau galbūt galėtume pagalvoti apie bendrus projektus su savivaldybe, kuriuose psichoterapinė pagalba būtų sudėtinė dalis, šalia kitokių paslaugų?” – svarsto Stasio Kudirkos ligoninės specialistė investicijoms ir projektų rengimui Lina Ivoninienė.

Stasio Kudirkos ligoninės Dienos psichiatrijos stacionaras šiuo metu yra įsikūręs buvusių gimdymo namų pirmajame aukšte (svarbu ir tai, kad skyrius turi atskirą įėjimą, jis nėra pereinamas, todėl užtikrinamas anonimiškumas). Skyriuje pacientai praleidžia visą dieną – nuo 8 iki 15 valandos. Be individualios ir grupinės psichoterapijos, atliekamas psichologinis konsultavimas ir įvertinimas, skaitomos paskaitos psichologinėmis temomis, taikoma relaksacija muzikos fone, kineziterapijos procedūros, masažai. Nakvoti besigydantieji grįžta namo. Toks režimas ypač patogus vaikus auginančioms mamoms, jei nėra kam jais pasirūpinti, pacientai neatitrūksta nuo įprastinės aplinkos.

Dienos psichiatrijos stacionaras Alytaus ligoninėje pradėjo veikti prieš ketverius metus, iki tol beveik dešimt metų Psichiatrijos skyrius buvo stacionarus, tai yra pagalba pacientams buvo teikiama visą parą.

Pagalba yra, tik kaip ją rasti?
„Kalbant apie realią pagalbą turintiems psichologinių problemų, – ji tikrai yra, tačiau stebina, kokį ilgą kelią ligonis nueina iki psichiatro, psichoterapeuto. Nesakau, kad nereikia atlikti išsamių sveikatos tyrimų (tai netgi būtina sąlyga norint patekti į Psichiatrijos dienos stacionarą), tačiau kai nerandama infarkto, insulto ar vėžio – ir ačiū Dievui! – nereikia pamiršti, kad liga nebūtinai yra kūno. Negalėčiau teigti, kas čia kaltas, ar šeimos gydytojas, galbūt bijantis užgauti pacientą siūlymu ieškoti psichologinės ir dvasinės pagalbos, o gal jis pats nesiryžta kreiptis pagalbos?” – svarsto gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė I.Žilinskienė.

Medikė pastebi, jog žmonės šiandien vartoja tikrai daug bendrosios praktikos gydytojų išrašytų psichiką veikiančių vaistų, ypač raminamųjų, prie kurių organizmas pripranta, nors toli gražu ne visada jie yra būtini. Sėkmingas gydymas Dienos psichiatrijos stacionare leidžia pamažu atsisakyti medikamentų.

Vis dėlto psichologinės problemos – specifinė sritis, ir netgi tada, kai pacientas pats jaučia, jog specialisto pagalba jam būtina, nelabai norisi ieškoti tarpininkų. Barjerai ir skirtingos medicinos įstaigos įneša sumaišties, bet kas ieško – tas randa.

Patekti pas psichiatrą – psichoterapeutą galima keliais būdais: registruotis pas gydytojus psichiatrus, dirbančius Alytaus poliklinikoje (tam nereikia jokio siuntimo), arba atvykti į apskrities Stasio Kudirkos ligoninės Konsultacijų polikliniką, kur dirba gydytojas psichiatras-psichoterapeutas. Antru atveju būtinas psichiatro, šeimos gydytojo ar kito specialisto siuntimas.

Pasak I.Žilinskienės, griežtos ribos, kurią įstaigą pasirinkti, nėra. Pačiam ligoniui neretai sunkiausia pripažinti, kad jis turi psichinių problemų, tokia prielaida daugelį gąsdina. Tačiau vien nugalėti šią nuostatą ir pradėti ieškoti pagalbos – jau didelis žingsnis sveikatos link.

Saulė PINKEVIČIENĖ
Alytaus Naujienos