Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninėje parengtas ir sėkmingai įgyvendintas projektas „Ambulatorinių, palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų plėtra ir stacionarinių paslaugų optimizavimas VšĮ Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninėje“. Bendra jam skirta suma – 4 mln. 156 tūkst. 610 litų, iš Europos Sąjungos fondų gauta 3 mln. 533 tūkst. 118,50 lito, kitos lėšos – valstybės biudžeto.
Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninės Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus darbuotojai
Visos sąlygos žmogaus orumui išlaikyti
Įgyvendinant projektą ligoninėje rekonstruotos patalpos sunkiomis ligomis sergantiems žmonėms, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra ir slauga, įsigyta naujos medicininės įrangos. Už 1 mln. 485 tūkst. 900 litų atnaujintose 672 kvadratinių metrų patalpose paslaugas vienu metu gali gauti 40 pacientų. Paslaugų kokybę itin pakels už projekto lėšas (479 tūkst. 600 litų) nusipirkta moderni įranga, pagerinsianti ne tik pacientų gydymą, slaugą, bet ir personalo darbo sąlygas. Naujose patalpose su pacientais pasirengusi dirbti medicinos darbuotojų komanda: trys gydytojai, socialinis darbuotojas, kineziterapeutas, masažuotojas, psichologas, dvasinis asistentas (kunigas), slaugytojos, jų padėjėjos ir pagalbinis personalas.
„Džiaugiamės visi – Slaugos skyriaus personalas, ligoninės administracija, kad po kelerių metų pagaliau baigtas europinis projektas. Jis leido pagerinti Slaugos skyriaus personalo, globojančio sunkiausiomis ligomis sergančius žmones, darbo sąlygas. Tuo pačiu metu įvyko dar vienas svarbus dalykas – atidarytas Paliatyviosios pagalbos skyrius. Gal kas pasakys – kas gi čia ypatingo, juk paliatyviosios pagalbos lovų buvo ir anksčiau. Iš projekto lėšų atskirame aukšte atidarytas skyrius su vienutėmis palatomis ir patalpomis pacientų artimiesiems, juos slaugantiems žmonėms. Svarbiausia šiame skyriuje yra tai, kad sudarytos žmogaus orumą atitinkančios pacientų gydymosi ir slaugos sąlygos“, – permainomis džiaugiasi Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninės Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus vedėjas Almantas Geležius ir priduria besistengsiantis sudaryti psichologines sąlygas pacientų žmogiškajam orumui nuolat išlaikyti.
Už projekto pinigus nupirkta medicinos įranga leis sunkiems pacientams geriau prisitaikyti prie gyvenimo ir aplinkos sąlygų. Įsigyta 47 funkcinės (elektra valdomos) lovos su 10 čiužinių nuo pragulų, spintelių prie lovų, 4 monitoriai paliatyviems ligoniams, EKG aparatas, defibriliatorius, reguliuojamo aukščio diržinis keltuvas, basonų plovimo mašina. Naujų paslaugų nebus teikiama, bet paliatyviosios pagalbos lovos nuo šiol bus penkios. Į Paliatyviosios pagalbos skyrių ligoniai gali patekti diagnozavus onkologinę ligą, tiek gerybinę, tiek piktybinę, kada reikalinga medicinos pagalba, skausmo malšinimas ir pan., jei kamuoja terminalinis, optimaliam gydymui nepasiduodantis plaučių, širdies, inkstų, kepenų funkcijos nepakankamumas, kai kurios nervų ligos. Visos patalpos pritaikytos neįgaliesiems: įrengtos įvažos ir nuovažos išvažiuoti vežimėliais į lauką leis jaustis patogiai ir oriai.
Paliatyviosios pagalbos paslaugos nemokamos
Norint patekti į Paliatyviosios pagalbos skyrių, pirmiausia reikia kreiptis į bendrosios praktikos gydytoją dėl siuntimo, kuriame turi būti nurodyta, kad ligonis siunčiamas būtent paliatyviosios pagalbos paslaugai. Iš kitų ligoninės skyrių ligoniai pervedami po gydytojų konsiliumo sprendimo. Paliatyviosios pagalbos paslaugos nemokamos. Nuo slaugos paslaugų jos skiriasi tuo, kad čia nėra gulėjimo terminų ir atliekamų tyrimų apribojimo.
Paliatyvioji pagalba, pasak A.Geležiaus, – ypatinga medicinos sritis ta prasme, kad pacientams sumažinamos kančios ir kiek galima pagerinama likusio gyvenimo kokybė. Paliatyviosios pagalbos skyriuje pacientai guli ilgai ir dažniausiai čia praleidžia paskutines gyvenimo dienas. Svarbu tai, kad tiek ligoniams, tiek jų artimiesiems teikiamos labai aktualios psichologinės dvasinės sveikatos palaikymo bei gerinimo paslaugos.
„Džiaugiuosi, kad galiu būti žmogaus orumo sargyboje. Manau, šį jausmą išgyvena ir mano skyriaus darbuotojai. Iš tiesų tai pats brandžiausias mano gyvenimo tarpsnis, vertingiausia jo dovana. O pavojų žmogaus orumui šiandien ne mažiau nei bet kada anksčiau“, – sako skyriaus vedėjas A.Geležius.
Slaugos paslaugos ir paliatyvioji pagalba apima medicinos, socialinę, psichologinę sritis, todėl dirba ne vienas specialistas, o, kaip minėta, visa komanda. Gydytojas vertina paciento sveikatos būklę, skiria reikalingus ir leistinus tyrimus (slaugos ligonis laikomas ištirtu ir tyrimai jam yra riboti) ir gydymą. Slaugos specialistas nustato paciento slaugos poreikius bei juos įgyvendina (vertina, stebi ligonio gyvybines funkcijas, rūpinasi asmens higiena, pragulų profilaktika ir kt.). Socialinis darbuotojas bendrauja su pacientais, surenka, įvertina, kaupia informaciją apie paciento ir jo artimųjų socialines problemas ir aplinką, numato konkrečias socialinės pagalbos priemones ir būdus, informuoja, konsultuoja, tarpininkauja, atstovauja sprendžiant įvairias pacientams ar jų artimiesiems kylančias socialines problemas.
Mezolygyje socialinis darbas yra veikla, kai teikiama pagalba slaugos ar paliatyviam ligoniui ir jo šeimai, įvairioms to reikalaujančioms grupėms, padedant spręsti psichologines tarpusavio santykių bei socialines-ekonomines problemas. Grupinis socialinis darbas vyksta socialinio darbuotojo, nevyriausybinių organizacijų ir neformalių susivienijimų (Slaugos skyriuje lankosi „Tėviškės namų“ savanoriai, Muzikos mokyklos pedagogai ir jų auklėtiniai) bendromis jėgomis, siekiant atsikratyti elgsenos, bendravimo sunkumų, keisti vertybines orientacijas, organizuojant bendruomenę, padedant jai spręsti socialines problemas ir gerinti gyvenimo aplinką.
Pagarba kitų norui gyventi turi prilygti savam norui
Paliatyvios komandos darbas neatsiejamas nuo tobulos etikos, kurios esmę, anot Alberto Schweitzerio (1875–1965), vokiečių filosofo, gydytojo, muzikologo, visuomenės veikėjo, rašytojo, sudaro gilus gyvenimo esmės supratimas, kuris užtikrina galimybę „pereiti nuo etinių tendencijų prie logiškais principais pagrįstos etikos sukūrimo“.
Pasak A.Schweitzerio, etikos esmę sudaro tai, kad žmogus jaučia vidinę paskatą rodyti tokią pat didžią pagarbą kitų norui gyventi kaip ir savam. Jausdami pagarbą savo būčiai, mes paklūstame teisingumui savo atžvilgiu. Teisingumo savo atžvilgiu etika nepastebimai pereina į aukojimosi ir atsidavimo kitiems etiką. Kiekvieno atida kitam, kiekvienas atleidimas yra veiksmas, paremtas teisingumu sau. „Aš turiu būti be galo atlaidus, nes neatleisdamas būčiau nesąžiningas, neteisus sau. Kitaip sakant, jeigu neatleisčiau kitiems, elgčiausi taip, tarsi nebūčiau prasikaltęs kitiems lygiai taip, kaip jis prasikalto man“, – rašo A.Schweitzeris. Kaip su tuo nesutiksi?
Paliatyviosios pagalbos komandos nariams pravartu suvokti pagrindinį etiškumo principą, logiškai būtiną, turintį savo turinį, nuolat gyvai ir dalykiškai polemizuojantį su tikrove: aukotis gyvenimui iš didžios pagarbos gyvenimui. Gyventi taip suprantant gyvenimo prasmę ypač aktualu visiems, kas savo gyvenimo kelyje sutinka neįgalų žmogų. Optimizmas, tikėjimas gali padėti pastarajam įveikti jo kelyje pasitaikantį nusivylimą.
Paliatyviosios pagalbos komanda bei jos nariai kviečiami su žmoguje slypinčiu blogiu kovoti ne teisiant kitus, o save, nes grumtynės su savimi yra tos priemonės, kuriomis mes darome poveikį kitiems. Tik didžiosios aktyviosios etikos intymumas, nors jis ir pasireiškia kaip aukojimasis arba atsidavimas kitų labui, randasi iš paskatos būti teisingam savo paties atžvilgiu ir čia įgyja savo tikrąją vertę. Didžios pagarbos etika, išvystyta A.Schweitzerio, uždeda didžiausią atsakomybę santykių su neįgaliaisiais atžvilgiu. Ji palieka žmogui kiekvieną kartą spręsti pačiam, ko atsisakyti iš savo gyvenimo, savo nuosavybės, savo teisių, savo laisvių, kiek aukoti savo laiko ir ramybės ir ko bent kiek pasilikti sau…
Neįgalieji, kurie slaugomi, yra visuomenės turtas, galintis padėti kitiems kelti savo dvasinį, moralinį, kultūrinį lygį.
Milda ENDRĖNIENĖ
Alytaus Naujienos