Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninės Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrius kartu su Lietuvos paliatyviosios medicinos draugija Pasaulinės paliatyviosios pagalbos dienai mūsų mieste surengė konferenciją. Ją naujomis žiniomis papildė mokslo korifėjai: profesoriai Vita Lesauskaitė, Arvydas Šeškevičius, docentės Aldona Vilkelienė, Nijolė Jankūnienė ir kiti. Susirinkusiųjų pasveikinti atėjo ligoninės direktoriaus pavaduotoja Vaiva Savickienė, Alytaus dekanas, garbės kanauninkas Arūnas Užupis.
Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus vedėjas, gydytojas Almantas Geležius linkėjo, kad konferencija visiems neštų krikščionišką dvasinę žinią – meilė nugali mirtį. Paliatyviojoje pagalboje ši žinia reiškia mūsų meilę sergančiajam nepagydoma liga.
Dauguma – už eutanaziją
Pasak Lietuvos paliatyviosios medicinos draugijos prezidento, profesoriaus A.Šeškevičiaus, gyvename globalizacijos amžiuje, tad mūsų šalis perima ir vakarietišką mirties kultūrą. Šiandienė diskusija „Paliatyvioji medicina – eutanazijos alternatyva“ vyksta pačiu laiku. Pranešėjas supažindino su neseniai Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis. „Iš 300 apklaustų 40-60 metų žmonių eutanazijai pritaria net 61 procentas. Tai manęs nedžiugina. Pritarimo motyvai – patiriamos kančios, žmogus yra laisvas apsispręsti, orus pasitraukimas iš gyvenimo geriau negu egzistencija. Eutanazijai nepritaria tik 21 procentas apklaustųjų, jie mano, kad žmogus neturi teisės nuspręsti, kas ir kada turi mirti. Stebėtina, kad „už” pasisako ir daugelis medikų, vadinasi, jie buvo mokomi tik dozuoti piliules, o ne žmogiškumo, kūrybiškumo. Ne paslaptis, kad socialiniai darbuotojai to taip pat nemokomi, jie bijo mirštančiojo“, – daro išvadas profesorius.
Jo įsitikinimu, kenčiantiesiems skausmą šiandien yra kam suteikti pagalbą, belieka laiku kreiptis.
Alytiškė docentė A.Vilkelienė dalijosi patirtimi, sukaupta muzikos srityje. Dar karaliaus Sauliaus laikais, vienuoliktame amžiuje prieš Kristų, žmonės sirgo depresija, ne išimtis – ir karaliai. Kai valdovas Saulius susirgo, tarnai patarė klausytis liutnios garsų, ir pikta dvasia pasitraukė. Muzikos galia neabejotina, apie tai, pasak docentės, kalba ir medikai. A.Vilkelienė supažindino su muzikos terapijos projektais, Alytuje vykdomais nuo 2005-ųjų su partneriais iš Italijos, Turkijos, Austrijos, Graikijos, Lenkijos ir Latvijos.
Imuninę sistemą stiprina ir geri darbai
Apie Rytų medicinos požiūrį į žmogaus sveikatą kaip visumą, imuniteto stiprinimą kalbėjo docentė N.Jankūnienė.
„Mes buvome pamiršę, kad medikas turi būti ir filosofas, kokie buvo senovės išminčiai. Dabar gydytojai – ne šviesuoliai ir ne išminčiai. Pagal Hipokratą, gydymo seka yra tokia – gydymas žodžiu, žolelėmis ir skalpeliu. Atsiradus cheminiams preparatams, žodžio nebeliko. Ištverti vakarietišką gydymą reikia arklio sveikatos. Apmaudu, kad šiandien į pacientą medikas jau nepakelia galvos, nežino, su vyru ar moterimi kalba, nes jam svarbu teisingai surašyti popierius. Į seną žmogų žiūrima kaip į atgyveną, ir ne tik medicinos įstaigose, bet ir šeimose. Kur mes visi skubame? Įdomiausia, kad net pensininkai šiandien jau neturi laiko“, – atviravo medikė.
Docentės įsitikinimu, nesąžiningai ir neteisingai išstumta liaudies medicina, kuri iš tiesų turi savo galių. Šiandien karaliauja farmacinės firmos. Jos nebaudžiamos už tai, kad kartais vaistas išimamas iš apyvartos kaip nerekomenduotinas, nors tiek tyrimų jo tinkamumui įrodyti buvo atlikta, tiek ligonių jį vartojo.
Medikė siūlo nuo mažens kurti pagrindus imuninei sistemai. „Jei padarei gerą darbą, tau dešimteriopai atseikės dangus, tai padės ir imuninei sistemai“, – emocingai teigia N.Jankūnienė, ragindama senelius nustoti rūpintis vaikaičiais, jų nelepinti, o visas investicijas skirti gerai savo savijautai. Ji su nuostaba kalbėjo ir apie savo vyresnių kolegų nesirūpinimą savimi. Nuėjusi pas bičiulę – buvusią medikę – rado ją einančią į virtuvę pasiramsčiuojant ne modernia vaikštyne, o kėde.
Privalu gerbti pacientą
Konferencijos organizatorius A.Geležius apibendrino šešiolikos metų Lietuvos paliatyviosios medicinos draugijos, kurios narys jis yra, veiklą. „Paliatyvioji pagalba yra labai svarbi sudėtinė sveikatos paslaugų dalis. Jos mokymo programos turėtų būti įtrauktos į visų sveikatos priežiūros specialistų mokymus. Bet kuris asmuo, kuriam reikia paliatyviosios pagalbos, privalo ją gauti be vilkinimo, sudarant tinkamiausią, pacientų poreikius bei prioritetus atitinkančią aplinką. Šia pagalba stengiamasi išspręsti fizinius, psichologinius ir dvasinius klausimus, susijusius su mirtinomis progresuojančiomis ligomis. Būtinos aukštos kvalifikacijos ir atitinkamai finansuojamos sutelktų specialistų ir daugiaprofesinės komandos. Sveikatos priežiūros teikėjai, susiję su paliatyviąja pagalba, turėtų gerbti paciento teises, nepažeisti jo interesų“, – įsitikinęs gydytojas A.Geležius.
Aldona KUDZIENĖ
Alytaus naijuenos
2011 m. spalio 20 d.
Foto: Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus vedėjas, gydytojas Almantas Geležius