Klinikinė diagnostinė laboratorija – vienas iš strateginių gydymo įstaigų padalinių. Laboratorinių tyrimų duomenys yra ne tik svarbi medicininė informacija, bet ir pagalba gydančiam gydytojui, suteikianti žinių apie ligą, jos eigą ir gydymo sėkmingumą.
Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninės Klinikinėje diagnostinėje laboratorijoje atliekami aukštos kokybės laboratoriniai tyrimai, atitinkantys naujausius mokslo pasiekimus, bei teikiamos profesionalios konsultacijos. Čia dirbantys 22 aukštos kvalifikacijos medicinos specialistai per metus atlieka daugiau kaip 400 tūkstančių įvairių tyrimų, apie 200 skirtingų pavadinimų. Tai labai platus tyrimų spektras antrojo lygio įstaigai.
Apskritą parą dirbančioje laboratorijoje, kuri aptarnauja visus ligoninės skyrius, Konsultacijų polikliniką ir pagal sutartis kitas gydymo įstaigas, lankėmės ketvirtadienio priešpietį.
Dirbta ir rūsyje, ir palėpėje
Klinikinės diagnostinės laboratorijos vedėja, medicinos biologė Gražina Jusienė laboratorijai vadovauja per dvidešimt metų, bet jos turimos žinios apie šį Alytaus ligoninės padalinį siekia 1962-uosius. Vedėja sako, kad knygą apie Alytaus ligoninę rašantis buvęs jos vadovas dr. Juozas Jakutis, be abejo, pateiks tikslių, dokumentais pagrįstų žinių, šiandienio kolektyvo turimos – paremtos čia anksčiau dirbusių specialistų prisiminimais.
Klinikinės diagnostinės laboratorijos vedėja, medicinos biolologė Gražina Jusienė
Garbaus amžiaus laborantė Irena Ašmonaitė laboratorijoje pradėjo dirbti būtent nuo praeito amžiaus šeštojo dešimtmečio pabaigos. Laboratorija veikė atskirame pastate, ten, kur dabar Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrius.
Pirmiausia laboratorija buvo įrengta rūsyje, po gaisro – palėpėje. Keli skyriai išsimėtę po atokesnes gatves. Buvę įkurdintų M.Melnikaitės gatvėje, dabartinėje Lelijų. Jai vadovavo gydytoja Gubanova, šios vyras buvo paskirtas kalėjimo viršininku. Tai buvo išsilavinusi gydytoja, dėsčiusi medicinos mokslo įstaigose.
Po jos paskirta kazachė, jos vyras buvo atkeltas į Alytaus įgulą kaip karininkas. Šiek tiek laboratorijai vadovavo gydytoja Birutė Vansevičienė, po jos – Bubonaitė.
Laboratorijoje buvo atliekami gliukozės kraujuje ir šlapalo tyrimai, bendras kraujo vaizdas. Kalio ir natrio nustatymo tyrimai daryti liepsniniu fotometru, už lango buvo įmontuotas balionas su dujomis.
Žvelgiant iš šiandienos pozicijų, kai tik viename tyrime iš tūkstančio gali būti paklaida, šimtaprocentinį tikslumą pasiekti anuomet vargu ar buvo įmanoma.
I.Ašmonaitės prisiminimus perpasakojusi laboratorijos vedėja sako, kad tokiame rimtame darbe būta ir juokingų nutikimų. Smagiau juokdavosi sesutės, kai, tarkim, gydytojai chirurgai netyčia kelnes prieš operaciją sumaišydavo.
Vyresnioji klinikos laborantė Andželika Sidarienė
Laboratoriją dešimtmečiai pakeitė neatpažįstamai
Medicinos biologė Veronika Račkauskienė Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninėje, Klinikinės diagnostikos laboratorijoje, – jau per 40 metų. Po studijų dvejus metus teko atidirbti pagal paskyrimą Vilniaus Raudonojo Kryžiaus ligoninėje.
„Atvykusi radau vedėją Joaną Šaltienę. Laboratorijoje įranga buvo primityvi, palyginti su šiandien esama. Aparatų mažai, titravimas naudojamas pagal spalvinę gamą, senos spintos, reagentai tik sausi. Buvome apkrautos rankiniu darbu. Kolektyvas plėtėsi, nes tuomet visos Alytaus miesto ir rajono teritorijoje veikusios laboratorijos buvo sujungtos. Šiandienos ir anuometinės laboratorijos privalumų neturėtume net lyginti, nes skirtumai prilygtų skirtumams dienos nuo nakties“, – teigia V.Račkauskienė.
Klinikos laborantė Sigutė Bachmatavičienė laboratorijoje dirba nuo 1972-ųjų. Per keturiasdešimt metų dirba budėdama naktimis. Mėnesiu anksčiau čia įsidarbino Eufružina Žiurinskienė.
„Darbas tapo antraisiais namais. Suėjome jaunos, bedirbdamos vaikus užsiauginome. Ypač draugiškai gyventa Stasio Kudirkos vadovavimo laikais. Pasiilgstame darbo, bendradarbių, po atostogų susirenkame kaip į šventę. Nebuvo, kad susipyktume, turime ir tradicijų, ir šiek tiek jaunimo. Gera darbinė nuotaika, be pykčio labai nuteikia darbui“, – tikina ilgametės darbuotojos.
Vedėja G.Jusienė teigia, kad visos specialistės imlios žinioms, greitai perpranta naujoves, puikiai įvaldžiusios informacines sistemas. Medicinos biologių, klinikos laborančių toks jau darbas, kad kasdien susiduriama su liūdnomis tyrimų žiniomis.
Moterys atvirai pasakoja, jog kartais, aptikus blogą rezultatą, akimirką apima džiugesys, kad radau, užtikau, bet paskui susigriebiama, kad kažkam tai liūdna žinia, ir atradimo euforija dingsta.
Specialistės pastebi, kad neretai 80–90-mečių medicininių tyrimų rezultatai kuo puikiausi, o vos keturiasdešimtmetį pasiekusiųjų – nekokie. Savą pirštą, matyt, mūsų visuomenės sveikatai uždeda ir civilizacijos patogumai.
Klinikos laborantės Vilija Vaitiekūnaitė, Gintarė Bokūnė ir Jūratė Berčiūnienė prie JAV gamybos analizatoriaus
Svarbiausia – kvalifikuotų specialistų komanda
Klinikinės diagnostinės laboratorijos vedėja G.Jusienė pasakoja: „Į laboratoriją atėjau 1993 metais po J.Šaltienės mirties. Patalpos buvo niūrios, spintos senos, sienos aptrupėjusios. Nuo 1995-ųjų prasidėjo atgimimas. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas technologijoms diegti ir atnaujinti, kokybei gerinti ir žmogiškojo faktoriaus įtakos tyrimų atlikimui mažinti. Pereita dirbti prie pusiau automatų, kiek vėliau automatizuojant visą laboratoriją. Mūsų galimybės tapo labai didelės. Menu, maždaug prieš penkiolika metų Vokietijoje, Diuseldorfe, pasaulinėje medicininės įrangos parodoje, mano akis tiesiog pritraukė analizatoriai, integruota tyrimų sistema, kurią jau 2005-aisiais turėjome savo laboratorijoje. Jie tikslūs, naujos kartos, greitesni. Bet kaip visuomet sakau, pirmiausia kvalifikuotas specialistas, be jo tokių darbo rezultatų, kokius turime šiandien, nebūtų. Pastaruosius metus atliekame daug skubių tyrimų. Širdies žymenys daromi bet kuriuo paros metu, tyrimas užtrunka tik 20 minučių. Gera diagnostika sumažina mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Apskritai visi tyrimai atliekami per dvi valandas nuo atnešimo į laboratoriją. Bendras kraujo vaizdas turimas po trijų minučių, jei jis ne patologinis, jei nėra nukrypimų.
Aš atėjau tuo metu, kai po sąstingio vyko perversmas medicinos srityje, tad turėjau stengtis, eiti į priekį. Šiandien džiaugiuosi, kad buvo verta stengtis. Kai 7 valandą ryto ateinu į darbą ir išgirstu tą įrangos gausmą, suprantu, pajaučiu, kad esu savo vietoje. Smagu, kad ir ligoninės vadovai yra už naujoves, už geresnę diagnostiką. Galime pasigirti, kad turime ne kinišką medicinos aparatūrą, kad ji automatizuota, aišku, valdoma puikių mūsų specialistų. Šiandien laboratorija – didžiausia Pietų Lietuvoje, veikianti 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę.“
Klinikinėje diagnostinėje laboratorijoje iš viso dirba 22 medicinos specialistai: vyresnioji medicinos biologė Vaiva Viktorija Zablackienė, vyresnioji klinikos laborantė Anželika Sidarienė, medicinos biologė, atsakinga už kraujo skyriaus veiklą, Rūta Micevičienė, medicinos biologės Nina Antanavičienė, Veronika Račkauskienė, klinikos laborantės Eufrižina Žiurinskienė, Sigutė Bachmatavičienė, Danutė Abeciūnienė, Aldona Griškevičienė, Erika Kiaunė, Virginija Kuklierienė, Gintarė Bokunė, Nijolė Sarpalienė, Laima Butrimienė, Vidija Kavaliauskienė, Jūratė Berčiūnienė, Laima Seveikienė, Vilija Vaitiekūnaitė, Sandra Berulienė, Aušra Ručienė, laboratorinės medicinos pagalbinė darbuotoja Angelė Jotautienė.
Kiekvienos pavardę vedėja ištarė pagarbiai ir be rašto.
Kalbantis su kompetentingais ir turinčiais gerus darbo įgūdžius darbuotojais gimsta mintis, kad Klinikinės diagnostinės laboratorijos darbas orientuotas į pagalbos šauksmą, kad tam žmogui ar kitam žmogui blogai, net padiktuojama, kaip toliau reikia jį gydyti. Čia dirbančius medicinos darbuotojus galima drąsiai priskirti prie gydančių gydytojų svarbiausių pagalbininkų.
Šiandien jaučiama mažesnio bendravimo su pacientu tendencija, daugiau dėmesio skiriama tyrimų analizei, be tyrimų neskiriama medikamentų, nepradedamas gydymas. Tuo vadovaujasi jauni specialistai, vyresnioji medikų karta vis dar mano, kad su pacientais daugiau kalbėti reikia.
Laborantės Eufružina Žiurinskienė ir Sandra Berulienė
Tyrimų sąrašas nuolat peržiūrimas ir plečiamas
Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninės Klinikinėje diagnostinėje laboratorijoje atliekami tyrimai, pasak vedėjos, medicinos biologės G.Jusienės, leidžia įvertinti asmens sveikatos būklę, kai kada – nustatyti ligą, prognozuoti jos eigą, numatyti prevencines priemones bei gydymą, įvertinti gydymo efektyvumą.
Alytiškių tyrimus kontroliuoja vidaus kokybės kontrolės sistema, kontroliniai tyrimų paketai siunčiami į Airijos, Suomijos, Prancūzijos laboratorijas.
Pačios stambiausios tyrimų grupės – moderniais automatizuotais analizatoriais atliekami kokybiniai ir kiekybiniai hematologiniai tyrimai. Šlapimo tyrimams iš dalies įdiegta uždara šlapimo surinkimo sistema. Šie tyrimai atliekami automatizuotai, o mikroskopija atliekama naudojant automatizuotą mikroskopinės analizės programą.
Rutininiai biochemijos, imunochemijos tyrimai daromi integruotomis analizinėmis sistemomis. Čia atliekami metabolitų, elektrolitų, fermentų, lipidų, angliavandenių, hormonų, širdies pažeidimo, anemijų ir kai kurių vaistų bei vėžio žymenų tyrimai.
Krešėjimo veiksnių tyrimams skirti žinomi ir pripažinti pasaulyje automatiniai analizatoriai. Infekcinių žymenų tyrimai atliekami imunocheminiais metodais. Nustatoma kai kurių virusų ir bakterijų antikūnai. Imunohematologiniai tyrimai daromi stulpeliniu būdu pirmąja Lietuvoje instaliuota automatizuota sistema. Recipiento tyrimas – kraujo grupė pagal ABO ir Rh antigenų sistemas, antikūnų paieška, kraujo suderinamumo mėginiai, naujagimių ABO kraujo grupės ir Rh D faktoriaus nustatymas, tiesioginis ir netiesioginis Kumbso mėginiai.
Laboratorijoje tyrimų sąrašas yra nuolat peržiūrimas ir plečiamas. Siekiant padidinti laboratorinės diagnostikos galimybes, nuolat rūpinamasi analizės kokybe, dalyvaujama įvairiose išorinio kokybės vertinimo programose.
Vedėja akcentavo, kad laboratorija atlieka tyrimus ne tik savo ligoninės stacionaro ir ambulatorinio gydymo pacientams, bet ir kitoms gydymo įstaigoms.
Aldona KUDZIENĖ
Alytaus Naujienos