Aly­taus ap­skri­ties S.Ku­dir­kos Aku­še­ri­jos ir gi­ne­ko­lo­gi­jos sky­rius – vie­nas di­džiau­sių li­go­ni­nė­je. Jis įsi­kū­ręs at­ski­ra­me tri­jų aukš­tų pa­sta­te, ant jo sto­go įreng­ti ener­gi­ją tau­pan­tys fo­to­vol­ti­niai ir sau­lės ko­lek­to­riai. Šia­me sky­riu­je pa­si­tin­ka­mi ma­žiau­sie­ji Aly­taus gy­ven­to­jai.

Kiek­vie­no jų gi­mi­mas – džiaugs­mas ne tik tė­ve­liams ir se­ne­liams, bet ir mies­tui. Ka­dai­se spar­čiai au­gu­sio­je Dzū­ki­jos sos­ti­nė­je bu­vo iš­kil­min­gai svei­ki­na­mi ju­bi­lie­ji­niai de­šim­ta­tūks­tan­tie­ji gy­ven­to­jai, o šian­dien ge­ro­ji ži­nia yra ta, kad gims­ta­mu­mas vėl pa­ma­žu di­dė­ja. Aku­še­ri­jos ir gi­ne­ko­lo­gi­jos sky­riaus dar­buo­to­jams dar­bo ne­trūks­ta. Pa­si­tik­ti gan­drų į li­go­ni­nę at­vyks­ta ma­mos ne tik iš Aly­taus mies­to ir ra­jo­no, bet ir iš Drus­ki­nin­kų, Laz­di­jų, Prie­nų bei Birš­to­no.

Di­džiuo­ja­si Kū­di­kiams pa­lan­kios li­go­ni­nės sta­tu­su

Nuo rug­sė­jo 1 die­nos VšĮ Aly­taus ap­skri­ties S.Ku­dir­kos li­go­ni­nė yra pri­pa­žin­ta Kū­di­kiams pa­lan­kia li­go­ni­ne. Tai skel­bian­ti len­te­lė – ap­čiuo­pia­mas vi­so ko­lek­ty­vo ke­lių de­šimt­me­čių dar­bo re­zul­ta­tas – at­si­ras jau ne­tru­kus, o jo pa­siek­ti pa­dė­jo ir pro­fe­si­nė drau­gys­tė su ko­le­go­mis iš Jon­čio­pin­go (Šve­di­ja) ap­skri­ties li­go­ni­nės.

Kū­di­kiams pa­lan­kios li­go­ni­nės ini­cia­ty­va yra pa­kan­ka­mai nau­ja ne tik Lie­tu­vo­je – Pa­sau­li­nėsvei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­ja (PSO) ją pa­skel­bė prieš 25-erius me­tus. Tei­sę va­din­tis šiuo var­du įgau­na įstai­ga, sa­vo no­ru įgy­ven­di­nan­ti 10 moks­lo įro­dy­mais pa­rem­tų prin­ci­pų, ku­rių ak­cen­tas – nū­ra­lus mai­ti­ni­mas.

„Kū­di­kiams pa­lan­kio­je li­go­ni­nė­je sau­giau ir svei­kiau tiek nau­ja­gi­miui, tiek jo ma­mai. Šio­se li­go­ni­nė­se gim­džiu­sios mo­te­rys žin­do il­giau, o tai – ne­abe­jo­ti­na nau­da nau­ja­gi­mio svei­ka­tai.

Ty­ri­mai ro­do, kad žin­dy­mo sėk­mė – kiek kū­di­kių ir kiek il­gai yra žin­do­mi – la­bai pri­klau­so nuo to, kaip li­go­ni­nė­je per­so­na­las el­gia­si su ma­mo­mis ir kū­di­kiais po gim­dy­mo“, – sa­ko gy­dy­to­ja ne­ona­to­lo­gė Si­gi­ta Trub­ni­ko­vie­nė.

Pa­mirš­ti žin­du­kai ir čiulp­tu­kai

„Kaip die­na ir nak­tis“, – skir­tu­mą tarp li­go­ni­nės ap­lin­kos ir per­so­na­lo po­žiū­rio į ma­mas bei kū­di­kius so­viet­me­čiu ir šian­dien įvar­di­ja Aku­še­ri­jos ir gi­ne­ko­lo­gi­jos sky­riaus slau­gos ad­mi­nist­ra­to­rė Dai­va Tiš­ku­vie­nė.

Jos pa­ste­bė­ji­mui ant­ri­na fo­to­me­ni­nin­ko Ma­riaus Ba­ra­naus­ko nuo­trau­kos ant sky­riaus sie­nų, ku­rio­se – ir Aly­taus gim­dy­mo na­mų is­to­ri­ja, iš­kart po gim­dy­mo nuo ma­mų at­skir­ti, tvir­tai su­vys­ty­ti,ge­le­ži­niuo­se ve­ži­mė­liuo­se ka­rei­viš­kai tvar­kin­gai su­gul­dy­ti nau­ja­gi­miai.

Šian­dien Kū­di­kiams pa­lan­kių li­go­ni­nių de­šim­ties žings­nių pro­gra­mo­je įra­šy­ti punk­tai ga­lė­tų nu­ste­bin­ti ne tik mū­sų pro­mo­čiu­tes (pa­vyz­džiui, tai, kad krū­ti­mi mai­ti­na­miems ma­žy­liams ne­duo­da­mi žin­du­kai ir čiulp­tu­kai).

Ir pa­tiems me­di­kams rei­kė­jo prak­tiš­kai įsi­ti­kin­ti, kad po gim­dy­mo va­lan­dą ant ma­mos krū­ti­nės pa­lik­tas ne­su­vys­ty­tas nau­ja­gi­mis tik­rai ne­su­šals, o šis kon­tak­tas pa­de­da su­for­muo­ti tvir­tą emo­ci­nį ry­šį. Da­bar toks vaiz­das įpras­tas po kiek­vie­no gim­dy­mo, jei tik lei­džia ma­mos ir vai­ko svei­ka­tos būk­lė.

„Ku­ris iš de­šim­ties žings­nių yra sun­kiau­siai įgy­ven­di­na­mas? Tur­būt kū­di­kio žin­dy­mas po ce­za­rio pjū­vio ope­ra­ci­jos. Net ir po to­kios in­ter­ven­ci­jos kū­di­kis ne­at­ski­ria­mas nuo ma­mos, jei ji ope­ruo­ja­ma su epi­dū­ri­ne ne­jaut­ra, iš­kart gul­do­mas jai ant krū­ti­nės“, – pa­sa­ko­ja Aku­še­ri­jos ir gi­ne­ko­lo­gi­jos sky­riaus ve­dė­jas Eu­ge­ni­jus Tiš­kus.

Me­di­kai pa­ste­bi: sie­kiant Nau­ja­gi­miams pa­lan­kios li­go­ni­nės sta­tu­so, te­ko keis­ti ir pa­čių ma­mų po­žiū­rį – pa­aiš­kin­ti, kad ce­za­rio pjū­vis at­lie­ka­mas ne „pa­gal no­rą“, bet tik pa­gal griež­tas me­di­ci­ni­nes in­di­ka­ci­jas (S.Ku­dir­kos li­go­ni­nė­je to­kių gim­dy­mų yra 10,5 proc.), o kū­di­kiui ge­riau­sia pa­la­to­je ša­lia ma­mos pra­leis­ti vi­są pa­rą, nors ir kaip ji jau­čia­si pa­var­gu­si ir no­ri po­il­sio.

 Jau­ni gy­dy­to­jai Aly­tų ap­len­kia

„Gim­dy­mo na­mai“ – taip aly­tiš­kiai dar ir šian­dien iš įpro­čio pa­va­di­na 1969 me­tais pa­sta­ty­tą at­ski­rą tri­jų aukš­tų S.Ku­dir­kos li­go­ni­nės pa­sta­tą, ku­ria­me į pa­sau­lį at­ei­da­vo pus­an­tro tūks­tan­čio ma­žų­jų aly­tiš­kių per me­tus.

Gims­ta­mu­mas Aly­tu­je pra­dė­jo ma­žė­ti prieš 17 me­tų, tuo­met pra­si­dė­jo Aku­še­ri­jos ir gi­ne­ko­lo­gi­jos sky­riaus per­tvar­kos. Jau nuo 1990 me­tų pra­dė­ta kal­bė­ti, kad gim­dyk­los tu­ri bū­ti pa­na­šios į na­mų ap­lin­ką, kad jo­se ne­tu­ri ma­ty­tis me­di­ci­nos įran­gos. Aly­taus gim­dy­mo na­mai taip pat kei­tė­si.

2008 me­tais sky­rius (tuo me­tu jis va­di­no­si Aku­še­ri­jos ir gi­ne­ko­lo­gi­jos tar­ny­ba) per­si­kė­lė į re­no­vuo­tas, taip pat tri­jų aukš­tų pa­tal­pas, ku­rio­se iki tol gy­va­vo Vai­kų sky­rius. Prieš gim­dy­mą da­bar ga­li­ma nau­do­tis spe­cia­liai įreng­ta sū­ku­ri­ne vo­nia, ar­ti­mie­siems skir­ti jau­kūs lau­kia­mie­ji prie gim­dyk­lų. Su­da­ry­tos šiuo­lai­kiš­kos są­ly­gos nau­jo žmo­gaus at­ėji­mui į pa­sau­lį.

Šiuo me­tu Aku­še­ri­jos ir gi­ne­ko­lo­gi­jos sky­riu­je dir­ba 7 gy­dy­to­jai aku­še­riai-gi­ne­ko­lo­gai, 23 aku­še­rės, 4 gy­dy­to­jai ne­ona­to­lo­gai, pa­gal­bi­nis me­di­ci­nos per­so­na­las. Dau­gu­ma sky­riaus pa­cien­tų – bū­si­mos ma­mos, taip pat at­lie­ka­mos pla­ni­nės gi­ne­ko­lo­gi­nės ope­ra­ci­jos (1–2 kiek­vie­ną dar­bodie­ną).

Pa­sak sky­riaus ve­dė­jo gy­dy­to­jo E.Tiš­kaus, ne­ri­mą ke­lia tai, kad ko­lek­ty­vas jau se­niai ne­pa­si­pil­do jau­nų me­di­kų – pas­ta­rą­jį kar­tą gy­dy­to­jas aku­še­ris-gi­ne­ko­lo­gas po stu­di­jų bai­gi­mo į Aly­taus li­go­ni­nę dirb­ti at­va­žia­vo 1996 me­tais.

Pa­na­ši si­tu­a­ci­ja ir su aku­še­rė­mis. („Aly­taus nau­jie­no­se“ pa­va­sa­rį bu­vo pub­li­kuo­ja­mas vil­tin­gas in­ter­viu su jau­na spe­cia­lis­te, ku­ri grį­žo dirb­ti į Aly­tų, ta­čiau šiuo me­tu jau yra iš­vy­ku­si į už­sie­nį.) Trūks­ta ir gy­dy­to­jų ne­ona­to­lo­gų. Trys iš ke­tu­rių, šiuo me­tu dir­ban­čių S.Ku­dir­kos li­go­ni­nė­je, į bu­dė­ji­mus at­va­žiuo­ja iš ki­tų mies­tų.

Arit­me­ti­ka pa­pras­ta: dar po ge­rų de­šim­ties me­tų šiuo me­tu ak­ty­viai dir­ban­tys aku­še­riai-gi­ne­ko­lo­gai (kaip, be­je, ir ki­tų sri­čių gy­dy­to­jai) ma­siš­kai iš­eis į už­tar­nau­tą po­il­sį. Kas dirbs jų vie­to­je – ne­ži­nia, nes jau­ni spe­cia­lis­tai Aly­tų ap­len­kia.

Anks­tu­ką lai­kan­čios ran­kos dre­bė­ti ne­ga­li

Ta­čiau yra ir ge­rų ži­nių: gim­dy­mų S.Ku­dir­kos li­go­ni­nė­je vėl dau­gė­ja. Gy­dy­to­jas E.Tiš­kus pa­ste­bi, kad gims­ta­mu­mo krei­vė Aly­tu­je tie­sio­giai su­si­ju­si su ben­dra vals­ty­bės so­cia­li­ne po­li­ti­ka – 2009 me­tais gims­ta­mu­mas Dzū­ki­jos sos­ti­nė­je stai­ga iš­au­go dėl pa­lan­kių iš­mo­kų sis­te­mos. Vė­liau vėl ma­žė­jo, o šiuo me­tu lė­tai, bet sta­bi­liai di­dė­ja. 2015 m.– 614 ir 2016 m. – 634.

Ar tai yra ge­rė­jan­čios gy­ve­ni­mo ko­ky­bės žen­klas? Ga­li­ma sa­ky­ti ir taip – me­di­kai džiau­gia­si, kad su­lau­kia­ma dau­giau gim­dy­vių iš Drus­ki­nin­kų, au­gan­čio mies­to, ku­ria­me sėk­min­gai ku­ria­si jau­nos šei­mos, gim­do vai­kus.

„Kaip ir vi­sa­me pa­sau­ly­je, mū­sų sky­riu­je gims­ta­mu­mas nė­ra to­ly­gus, bet vyks­ta tam tik­ro­mis „ban­go­mis“, jei skai­čiuo­tu­me vi­dur­kį, iš­ei­tų 2,5 gim­dy­mo per pa­rą, ta­čiau bū­na ir „tuš­čių“ die­nų, ir to­kių pa­rų, kai gims­ta ke­tu­ri kū­di­kiai“, – pa­sa­ko­ja slau­gos ad­mi­nist­ra­to­rė D.Tiš­ku­vie­nė.

Įvai­rus ir bū­si­mų ma­mų am­žius – pa­si­tai­kė, kad sky­riu­je tuo pa­čiu me­tu gan­drų lau­kė ir pen­kio­lik­me­tė, ir 1968 me­tais gi­mu­si bū­si­mo­ji ma­my­tė.

Aly­taus li­go­ni­nė yra Kau­no kli­ni­kų part­ne­rė, įgy­ven­di­nan­ti Švei­ca­ri­jos ir Lie­tu­vos ben­dros pro­gra­mos lė­šo­mis fi­nan­suo­ja­mą pro­jek­tą „Nėš­čių­jų, gim­dy­vių ir nau­ja­gi­mių svei­ka­tos prie­žiū­ros ge­ri­ni­mas Lie­tu­vo­je“. Jo lė­šo­mis at­nau­jin­ta be­veik vi­sa svar­biau­sia ir bran­giau­sia sky­riaus me­di­ci­nos įran­ga. Pa­la­to­se įreng­tos šil­do­mos lo­ve­lės, nau­ja­gi­mių gai­vi­ni­mo sta­le­liai, ul­tra­gar­so apa­ra­tai, fo­to­te­ra­pi­jos apa­ra­tai.

S.Ku­dir­kos li­go­ni­nė­je tei­kia­mos IIA ly­gio aku­še­ri­nės gi­ne­ko­lo­gi­nės pa­slau­gos, o pa­pras­tai ta­riant, tai reiš­kia, kad čia gim­do tik svei­kos (ar­ba su mi­ni­ma­lia ri­zi­ka) ma­mos ir gims­ta svei­ki iš­ne­šio­ti nau­ja­gi­miai. Ta­čiau jo­kių ga­ran­ti­jų gam­ta ne­duo­da, fi­zio­lo­gi­nis gim­dy­mas ga­li tap­ti kom­pli­kuo­tas bet ku­rią mi­nu­tę.

„Ge­riau, kai čia tuš­čia, o gar­sus sklei­džia tik gai­vi­ni­mui pa­ruoš­ta apa­ra­tū­ra, ku­ri yra vi­suo­met įjung­ta eks­tra at­ve­jams“, – sa­ko gy­dy­to­ja ne­ona­to­lo­gė S. Trub­­ni­­ko­vie­nė, ro­dy­da­ma nau­ja­gi­miųgai­vi­ni­mui skir­tą pa­tal­pą, aparatūrą ir inkubatorius sergan­tiems ir neišnešiotiems naujagi­miams – ankstukams slaugyti. Apie 2 proc. neišnešiotų nau­ja­gimių tenka suteikti skubią pa­gal­bą ir dėl ligos pervežti į aukštes­nio lygio gydymo įstaigą. Prieš laiką gimusių kūdikių čia pa­sitaiko labai retai (0,7–2 proc.) ir prižiūrimi jie trumpai, kol reanimobiliu pervežami į LSMU KK.

Kaip jau­čia­si gy­dy­to­jas, lai­ky­da­mas ran­ko­se ne­iš­ne­šio­tą gy­vy­bę? „Ran­kos ne­dre­ba, nes ži­nai, kad tik tu pats ir nie­kas ki­tas pa­dė­ti jam ne­ga­li. Ži­no­ma, kaip ir aku­še­rėms gim­dy­mų me­tu, pa­si­tai­ko, kad sa­vo šir­dies dū­žius gir­di gar­siau nei už­gims­tan­čio kū­di­kio“, – at­vi­rau­ja gy­dy­to­ja ne­ona­to­lo­gė S.Trub­ni­ko­vie­nė.

Švei­ca­ri­jos ir Lie­tu­vos ben­dros pro­gra­mos lė­šo­mis sky­riu­je yra įreng­ta mo­ko­mo­ji kla­sė me­di­kams, ku­rio­je esan­ti įran­ga lei­džia at­nau­jin­ti ir to­bu­lin­ti sku­bios pa­gal­bos ir re­a­ni­ma­ci­jos įgū­džius.

Per­nai Aku­še­ri­jos ir gi­ne­ko­lo­gi­jos sky­riaus me­di­kų ko­man­da pui­kiai pa­si­ro­dė ir už­ėmė an­trą vie­tą Kau­no kli­ni­kų kon­fe­ren­ci­jo­je-žai­dy­nė­se „Sau­gi ma­ma ir sau­gus nau­ja­gi­mis“, ku­rio­se te­ko įro­dy­ti sa­vo pro­fe­sio­na­lu­mą vei­kiant eks­tre­ma­lio­se si­tu­a­ci­jo­se.

Bū­si­moms ma­moms rei­kia ži­nių, o ne iš­ma­nių­jų te­le­fo­nų

Aku­še­ri­jos ir gi­ne­ko­lo­gi­jos sky­riaus du­ris bū­si­mos ma­mos ir tė­čiai pra­ve­ria iki di­džio­jo įvy­kio li­kus dar ne­ma­žai lai­ko – jie lan­ko „Tė­vys­tės mo­kyk­lė­lę“(ją finansuoja Alytaus miesto savivaldybė), įsi­kū­ru­sią jau­kio­se, šiuo­lai­kiš­kai įreng­to­se pa­tal­po­se pir­ma­me sky­riaus aukš­te.

„Vi­sa­da tie­siai švie­siai pa­sa­kau, kad pa­skai­to­se kal­bė­siu liau­diš­kai ir su­pran­ta­mai, taip ir da­rau“, – šyp­so­si už­si­ė­mi­mus ve­dan­ti aku­še­rė In­ga Ar­ma­na­vi­čie­nė. Ji pa­ste­bi, kad in­ter­ne­ti­nė in­for­ma­ci­ja, ku­rios ne­trūks­ta bū­si­moms ma­moms, yra to­li gra­žu ne vis­kas. Jos pa­si­jun­ta kur kas la­biau pa­si­ti­kin­čios sa­vi­mi ta­da, kai gau­na tiks­lius, me­di­ci­niš­kai pa­grįs­tus at­sa­ky­mus į sa­vo klau­si­mus, ap­si­lan­ko gim­dyk­lo­se.

S.Ku­dir­kos li­go­ni­nė ne­se­niai iš­lei­do spal­vin­gą buk­le­tą „Žin­dy­mo at­min­ti­nė“, ku­ria­me pa­trauk­lia for­ma pa­sa­ko­ja­ma apie na­tū­ra­laus mai­ti­ni­mo pri­va­lu­mus, po­pu­lia­ri ir iš­ma­nio­ji pro­gra­mė­lė „Pra­džių pra­džia“, ku­rią ma­mos ga­li ras­ti in­ter­ne­te.

Ir nors nau­do­tis mo­bi­liai­siais te­le­fo­nais gim­dyk­lo­se yra drau­džia­ma (jie ken­kia me­di­ci­nos apa­ra­tū­rai), tech­no­lo­gi­jos, pa­si­ro­do, tik­rai nė­ra toks jau svar­bus da­ly­kas ir as­me­nu­kių su nau­ja­gi­miais tė­ve­liai da­ry­tis ne­sku­ba.

„Mū­sų sky­rius ypa­tin­gas, o emo­ci­jų ja­me tiek daug, jos taip už­val­do, kad iš to di­de­lio džiaugs­mo tė­ve­liai pa­mirš­ta ir feis­bu­ką, ir ki­tas iš­ma­ni­ą­sias tech­no­lo­gi­jas“, – šyp­so­si gy­dy­to­ja ne­ona­to­lo­gė S.Trub­ni­ko­vie­nė.