Visuomenė pasidalijo į dvi dalis: vieni neabejoja, kad gimdymas namie yra grįžimas į viduramžius ir nepamatuota rizika, o kiti mano, jog žmogus į šį pasaulį turi ateiti taip, kaip sukūrė gamta, be medikų intervencijos ir ne ligoninėje, jog tokios mamos – labai sąmoningos ir atsakingos už save ir kūdikį. Šioje diskusijoje garsiai girdėti menininkų, bet kur kas tyliau – gydytojų balsai. Kodėl? „Akušerija – bene ekstremaliausia medicinos sritis, nes atsakai iškart už dvi gyvybes – motinos ir naujagimio, ką nors numatyti iš anksto čia labai sunku“, – sako Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninės Akušerijos ir ginekologijos skyriaus vadovas, gydytojas akušeris-ginekologas Eugenijus Tiškus. Vedėjo ir jo kolegų gydytojų paklausėme: ar yra Alytuje namie gimusių kūdikių ir ką medikai mano apie tokią galimybę?

– Ar teko praktikoje susidurti su gimdymais namuose, nors ir netiesiogiai, galbūt kažkas privačiai klausė, ar verta gimdyti namie, atvyko su komplikacijomis, girdėjote apie tai iš kolegų?

Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės Akušerijos ir ginekologijos skyriaus vadovas, gydytojas akušeris-ginekologas Eugenijus Tiškus

E.Tiškus: Alytuje su tokiu reiškiniu kaip gimdymas namie tikrai nesusidūrėme ir neteko girdėti, kad kažkas apie tai kalbėtų, kreiptųsi į mus. Netiesiogiai – taip, dar nuo sovietinių laikų žinojome apie gimdymus Juodojoje jūroje. Iš Vilniaus, Kauno kolegų girdėjome, kad kažkas gal ir iš Lietuvos važiavo gimdyti. Tada dar galvojau, kad jūros vandenyje gimdymus priimantis žmogus tikriausiai yra gydytojas ginekologas, bet paaiškėjo, kad ne.

Gydytoja neonatologė Sigita Trubnikovienė: Neteko susidurti, kad besilaukianti moteris būtų norėjusi gimdyti namuose ir apie tai su manimi kalbėtųsi, paklaususi nuomonės ar panašiai.

Akušerijos ir ginekologijos skyriaus slaugos administratorė Daiva Tiškuvienė: Nebent pasitaiko, kad gimdyvė tiesiog nespėja atvykti į ligoninę, per metus būna 1-2 tokie atvejai. Kai greitoji atvažiuoja, vaikas jau būna gimęs arba gimdymas prasideda automobilyje. Yra pasitaikę, kai mūsų akušerė priėmė gimdymą ligoninės kieme, ant užpakalinės sėdynės, nes gimdyvė nebespėjo įeiti vidun. Greitosios medikai tokių gimdymų vengia, kitą kartą būna problema nuvežti gimdyvę iki Kauno, kad tik neprasidėtų gimdymas. Kai pagalvoji – kokie drąsūs turi būti žmonės, kurie, neturėdami medicininio išsilavinimo, ryžtasi priimti gimdymus namuose? Akušerija – sudėtinga sritis, kur daug streso ir kaskart lauki labai didelio džiaugsmo, bet sunku numatyti komplikacijas.

E.Tiškus: Teko šiek tiek domėtis akušerijos istorija. Apie 1918 metus per visą Lietuvą buvo paskirti apskričių gydytojai, taip pat ir Alytaus. Apskrityse tuo metu dirbo vos po vieną akušerę, jos taip pat rinko duomenis apie pribuvėjas, vadinamąsias bobutes, kurios iki tol priimdavo gimdymus. Iš 1 tūkstančio gimusių 100 kūdikių ir 4-5 gimdyvės mirdavo. Tai buvo baisūs laikai. Tačiau praėjo beveik šimtas metų, ir gimdymus namie vėl priima žmonės, neįgiję medicininio išsilavinimo.

– Kas atsitiko, kad moterys vėl nori gimdyti namie, rizikuodamos savo ir kūdikio sveikata?

S.Trubnikovienė: Turbūt visi veržiasi į natūralumą.

E.Tiškus: Galiu priminti, kad dar nuo 1990 metų, kai Lietuva tapo nepriklausoma ir buvo įkurti du prenataliniai centrai, Vilniuje ir Kaune, iškart pradėta propaguoti natūralų gimdymą. Iki tol tikrai buvo taikoma labai daug medicinos intervencijų. Pavyzdžiui, 1980 metais Sovietų Sąjungoje priimtas ir visuotinai taikytas nurodymas, kad negalima kūdikio pernešioti, todėl reikia nuleisti vandenis ir visas gimdyves skatinti – toks mąstymas buvo, jog esą pasaulį pertvarkėme ir šioje vietoje pertvarkysime gamtą.

S.Trubnikovienė: Prisiminkime JAV vaikų gydytoją Benjaminą Spocką ir jo teorijas, kad kūdikį galima žindyti tik pagal valandas, jei alkanas ir verkia ne laiku – prie jo net neprieiti. Tokia mada buvo pagal grafiką gimdyti ir auginti vaikus, dabar atėjo mada gimdyti namuose.

E.Tiškus: Jau nuo 1990 metų pradėta kalbėti, kad gimdyklos turi būti panašios į namų aplinką, kad jose neturi matytis medicinos įrangos. Alytaus gimdymo namai taip pat keitėsi. 2008 metais iš senojo pastato persikėlėme į naują, renovuotą, šiuolaikiškai įrengtą skyrių. Prieš gimdymą dabar galima naudotis specialiai įrengta sūkurine vonia, artimiesiems skirti jaukūs laukiamieji prie gimdyklų. Visa būtina medicinos įranga – už specialios pertvaros, kad netrikdytų būsimų tėvų. Sudarytos labai šiuolaikiškos sąlygos naujo žmogaus atėjimui į pasaulį.

– Nepaisant to, akivaizdu, kad gimdymų namie Lietuvoje uždrausti jau nepavyks. Kaip, jūsų, gydytojų, manymu, reikėtų juos reglamentuoti? Ar patys eitumėte priimti gimdymų namuose?

E.Tiškus: Triukšmas dėl gimdymų namuose kilo todėl, kad šią veiklą organizavo asmuo be medicininio išsilavinimo. Tai yra nesaugu. Kaip gydytojas akušeris-ginekologas, į namus priiminėti gimdymo neičiau. Pasaulyje, beje, yra visiškai kitaip, ir mūsų akušerės su jų dabartine licencija namuose jokiu būdu negalėtų priiminėti gimdymų. Užsienio šalyse, kur įteisintas gimdymas namie su akušere, jų patirtis, pasiruošimas, žinios visai kitokios. Mūsų atveju šalia akušerių skyriuje visada yra gydytojai. Beje, Lietuvoje yra tik kelios įstaigos, kur gimdymus gali priimti akušerės, be gydytojų.

D.Tiškuvienė: Jei namuose gimdymus priimtų akušeris, šalia būtų medikas ir visa medicininė įranga – tada galbūt būtų galima kalbėti apie saugumą. Kitas klausimas, kiek tai kainuotų. Reikėtų kalbėti ir apie gimdyvės nusiteikimą gimdyti namie. Nežinau, kokiais būdais ir kokia įtaiga jos turėtų būti tam ruošiamos užsienio šalyse, kur tokia praktika įprasta.

S.Trubnikovienė: Akivaizdu, kad Lietuvoje dabar namuose gimdo galbūt jautresnės, meninių specialybių moterys, kurioms netgi būdinga tam tikra medicinos įstaigų baimė. Tačiau profesionalui medikui priimti gimdymą namie taip pat reikėtų didelės drąsos. Aš to nedaryčiau.

D.Tiškuvienė: Sunku suprasti ir tai, kaip galima gimdant namuose apeiti Sveikatos apsaugos ministerijos reglamentuotą tvarką išrašant vaiko gimimo pažymėjimą.

E.Tiškus: Galbūt reziumuojant reikėtų pasakyti, kad gimdymai namuose toli gražu ne tokia graži veikla, kaip dabar norėtų pavaizduoti ją vykdę žmonės. Jei bus priimta sveikatos apsaugos ministro įsakymu reglamentuota tvarka – problemų ateityje nebekils.

– Jei gimdymų namuose šalininkų gausės, gal ir Alytaus gimdymo namuose atsiras galimybė gimdyti tik su akušere, priartėti prie to vadinamojo naminio gimdymo?

E.Tiškus: Dar trumpam grįžkime į istoriją. Tikrai, pokaryje Alytaus rajone buvo labai nemažai mažų kaimo ambulatorijų (Miroslave, Simne, Dauguose ir kitur), kur gimdymus priimdavo tik akušerė. 1960 metais jos visos buvo uždarytos, nes veiklos rezultatai toli gražu nedžiugino. Nuo to laiko gimdyvės buvo vežamos į Alytaus ligoninę.

S.Trubnikovienė: Ar gimdymas normalus, ar patologinis, galima nuspręsti tik po jo praėjus 28 dienoms. Jei vaikas sulaukė mėnesio, mama sveika, tada gali drąsiai sakyti, kad gimdymas buvo normalus. Akušerės gimdymo metu to nenuspręs. Panašių įžvalgų ir atsakomybės gali imtis nebent avantiūristai.

D.Tiškuvienė: Medikas, kuris įdėjo tiek jėgų ir pastangų, kol įgijo išsilavinimą, kuris praktikuoja dešimtis metų, kasdien priima gimdymus, žino, kad gali įdėti visą savo širdį, bet kartais taip ir nepavyksta, kaip norėtųsi. Suprantama, visada norisi paties geriausio.

– Internete teko girdėti nuomonių apie Alytaus akušerius-ginekologus, esą jie propaguoja natūralų gimdymą, pavyzdžiui, atkalbinėja gimdyves nuo epidūrinės nejautros, siūlo skausmus malšinti akupunktūra ir panašiai. Tai tiesa?

E.Tiškus: Visa, kas perlenkta, yra negerai. Epidūrinė nejautra taikoma tikrai gerokai rečiau. Jos teikimas susijęs su tuo, kad reikia dar vieno gydytojo – anesteziologo. Jų ligoninėje tiek neturime, negalima užtikrinti kiekvienai norinčiai. Be to, kiekvienas įsikišimas į natūralų gimdymo procesą didina ir komplikacijų riziką, užsitęsia gimdymas. Šiais metais epidūrinė nejautra buvo taikyta tik vienai gimdyvei. Ši procedūra yra mokama.

– Koks XXI amžiaus gimdymas būtų idealus medikų akyse? Jei imsime du kraštutinumus: visiškas natūralumas namuose su rizika ir visiškas nenatūralumas, kai naudojamas skausmo slopinimas, būsima mama mezga ir reikalauja, kad jai būtų suteikta paslauga, kuri garantuos komfortišką gimdymą be nemalonių pojūčių?

E.Tiškus: Turbūt pats blogiausias atvejis, kai į priėmimą atvažiavusi gimdyvė sako: „Aš nepagimdysiu, man darykit sekciją!“ Taip kalba moterys, kurios psichologiškai nepasirengusios gimdymui. Ideali gimdyvė – ta, kuri ruošiasi. Domisi prieš pastojimą, pastojusi lanko tėvystės mokyklėlę kartu su vyru. Ir gimdyti atvažiuoja abu, žinodami, kas tai yra, kad tai bus darbas, o ne mezgimas. Moterys gimdė per amžius, ir mes patys ne kitaip į pasaulį atėjome, taip bus ir po mūsų.

– Kalbant apie naminį gimdymą į medikų daržą mėtoma įvairių akmenėlių, be kita ko – primenama, kad ligoninėje tos pačios rankos atlieka abortus ir priima naujagimius. Ką manote?

E.Tiškus: Gal ir galimas toks požiūris, bet aš neskaičiau jokio sveikatos apsaugos ministro įsakymo, kuris leistų dirbti akušeriu-ginekologu ir nedaryti abortų. Norėdamas gauti licenciją, privalai mokėti atlikti šią procedūrą. Žinoma, būtų ir mums kur kas maloniau, kad moteris nedarytų nėštumo nutraukimų (beje, jų kasmet mažėja) ir mes nuo šitos pareigos būtume atleisti savaime, nes darome juos, patikėkite, be jokio džiaugsmo.

– Gimdymo namuose šalininkai poetizuoja pribuvėjų tradicijas, kurias supriešina su ligoninės konvejeriu, tačiau ar patiems medikams gimdymas yra tik rutina, ar vis dėlto išlieka tam tikra emocija, kai jų akyse gimsta naujas žmogus, tegul ir du kartus per dieną?

E.Tiškus: Galėtume sakyti, kad pribuvėjų užkalbėjimus, žoleles, žvakeles ir siuvinėtus marškinius pakeitė fizioterapija, akupunktūra ir muzikos terapija.

S.Trubnikovienė: Esame pripratę prie gimdymo priėmimo kaip savo darbo, bet emocijos išlieka. Kaskart tai yra džiaugsmas, o kūdikio riksmas – muzika.

D.Tiškuvienė: Kiekvienas gimdymas yra kitoks, kartais tikiesi, kad labai gerai baigsis, o nutinka toli gražu ne taip.

E.Tiškus: Nežinau, kuris akušeris-ginekologas drįstų pasakyti gimdyvei, kad jai tikrai nieko neatsitiks, ir paraginti gimdyti namie. Aš nedrįsčiau nė vienai pasakyti, nes nežinau, kaip baigsis.

S.Trubnikovienė: Gimdymas yra stresas. Iki šiol prisimenu pirmą gimdymą, kurį pamačiau gal ketvirtame kurse. Tai buvo sukrečiantis vaizdas, pagal emocijas palyginamas galbūt su reanimacija. Todėl nereikia stebėtis, kad ir vyrams, kurie pirmą kartą dalyvauja gimdyme, darosi silpna, tenka juos gaivinti.

E.Tiškus: Tokių vyrų, kurie prie gimdyvės stovi rankas į kišenes sukišę, ir nereikia, o štai tie, kurie lankė tėvystės mokyklą ir žino, kas vyksta, gali netgi labai padėti. Vis prisimenu linksmą nutikimą iš tų laikų, kai vyrų dalyvavimas gimdyme dar tik pradėtas populiarinti. Ateinu pažiūrėti gimdyvės į palatą prieš gimdymą. Pavakarys, prietema, matau, kad vyras į mane nugara prie lango stovi. Aš iškart prie lovos, atkloju moterį ir pasilenkiu paklausyti vaisiaus tonų, o ten… vyras miega! Pasirodo, ilsisi. Tokių vyrų gimdykloje tikrai nereikia. Silpnoji lytis.

– Paskutinis klausimas: diskusija apie gimdymus namie paskatino kalbėti ir apie akušeriją kaip verslą. Kokia situacija Alytuje?

E.Tiškus: Galiu pasakyti visiškai atsakingai: verslo iš gimdymo Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninėje nė vienas gydytojas nedaro.

Saulė PINKEVIČIENĖ
Alytaus Naujienos