Kai žmogui sukanka 90, jį sveikiname sulaukus gražios senatvės. Įstaigai toks jubiliejus – tik solidi branda. Būtent į brandos amžių jaučiasi įžengusi Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninė, šiemet minėsianti 90-metį. Tikrasis gimtadienis – rudenį, bet proginiai renginiai didžiausioje apskrities gydymo įstaigoje jau prasideda. Jie bus skirti ne tik medikams, bet visiems alytiškiams, kuriems bet kurią akimirką gali prireikti pagalbos.
Kas metai daugėja pacientų
Ligoninė – ta įstaiga, kurią visuomet norisi aplenkti, kol esame sveiki, ir į kurią su viltimi žengiame kaskart, kai kyla grėsmė brangiausiam mūsų turtui – sveikatai. Jos duris dažniausiai praveriame sunegalavę, sunerimę, išsigandę, o išeiti visuomet tikimės sveikesni, žvalesni, atgavę jėgas ir gyvenimo džiaugsmą.
Gal ne visada mūsų norams lemta lengvai išsipildyti. Gal ne visada organizmas būna pavaldus mūsų troškimams ir gydytojų pastangoms. Gal kada jautrią stygą užgauna atsainesnis pavargusio mediko žvilgsnis ar neištartas paguodos žodis, o kartais ramybę suteikia vien jo, gydytojo, buvimas šalia. Mums reikia jo žinių, supratimo, gebėjimo būti stipriam, kai esame silpni, ir atjautos, kai norime pasiguosti.
Į ligoninę su viltimi ateiname ir su dar didesne viltimi trokštame iš jos išeiti. Kad mūsų noras būti sveikiems pildytųsi, jau 90 metų siekia ir Alytaus apskrities ligoninė.
Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninė šiandien – didžiausia apskrities gydymo įstaiga, vienintelė apskrityje teikianti antrojo lygio gydymo paslaugas. Kasmet joje gydoma ir konsultuojama vis daugiau pacientų, į čia dirbančius medikus vis dažniau kreipiasi ne tik Alytaus miesto, rajono, bet ir visos apskrities bei kitų šalies regionų gyventojai.
Vien per praėjusius metus Alytaus apskrities ligoninės stacionare gydyta daugiau kaip 20 tūkst. pacientų, atliktos 4 tūkst. 765 operacijos, Konsultacijų poliklinikoje ir Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriuje suteikta beveik 177 tūkst. konsultacijų. Kasmet vis labiau atsinaujinančioje apskrities ligoninėje pacientus gydo ir konsultuoja įvairių sričių aukštos kvalifikacijos specialistai. Jie tobulinasi, žinias gausina įvairiuose kursuose, seminaruose Lietuvoje ir užsienyje. Alytaus apskrities ligoninėje šiuo metu dirba beveik 200 gydytojų ir daugiau kaip 400 medicinos personalo.
Daugėja modernios diagnostinės aparatūros
Ligoninė kasmet įsigyja vis daugiau naujos diagnostinės aparatūros, taip užtikrindama pacientams galimybę gauti kokybiškas paslaugas, atlikti būtinus tyrimus, dėl kurių anksčiau tekdavo važiuoti į didžiąsias šalies gydymo įstaigas. Alytaus ligoninėje jau atliekami pirmieji magnetinio rezonanso tyrimai. Šio prietaiso įsigijimas – itin svarbus žingsnis. Dabar galima daug anksčiau diagnozuoti sudėtingas ligas, tarp jų onkologines. Kokybiška ankstyvoji diagnostika palengvina ir pacientų gydymą, ir medikų darbą. Alytaus ligoninės įsigytas magnetinio rezonanso aparatas – šiuolaikiškas, aukščiausius reikalavimus atitinkantis prietaisas, niekuo nenusileidžiantis Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų ar Kauno medicinos universiteto klinikų turimiems analogiškiems prietaisams.
Planuojama netrukus įsigyti šiuolaikišką kompiuterinį tomografą, daug pranašesnį už šiuo metu naudojamą senąjį, pirktą prieš keletą metų. Lėšų kompiuteriniam tomografui ir magnetinio rezonanso aparatui pirkti skyrė Alytaus miesto ir rajono savivaldybių tarybos, pritarusios ligoninės pateiktoms programoms.
Nuo šių metų Alytaus ligoninės pacientai, kuriuos būtina skubiai transportuoti, vežami moderniu įstaigos reanimobiliu. Nauja aparatūra aprūpintu reanimobiliu važiuoja kvalifikuotų darbuotojų brigada, galinti suteikti skubią pagalbą tiesiog automobilyje, o prireikus lydėti sunkų ligonį į trečiojo lygio gydymo įstaigą.
„Alytaus apskrities ligoninės įsigyjama diagnostinė aparatūra yra viena geriausių ir šiuolaikiškiausių Lietuvoje, niekuo nenusileidžianti didžiosiose šalies gydymo įstaigose naudojamiems prietaisams“, – sako Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninės direktorius Jurgis Krasnickas.
Už milijoną litų, gautų iš Valstybės investicijų programos, ligoninė ketina pirkti dirbtinio kvėpavimo aparatus operacijoms ir reanimacijai, hemodializės aparatų, taip pat kardiologų darbui reikalingos aparatūros.
Planingai tvarkomos patalpos
Už dar 2 milijonus litų, gautų irgi iš Valstybės investicijų programos, toliau bus atnaujinamos vaikų reanimacijos patalpos, o už 3,5 milijono litų, kuriuos skyrė Privalomojo sveikatos draudimo fondas, bus tvarkomas Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyrius – ligoninės vizitinė kortelė, kurią pirmiausia išvysta kiekvienas, užsukęs į gydymo įstaigą, ir kuri kol kas, deja, nekelia pasididžiavimo. Bet tai laikina. Alytaus ligoninė sparčiai žengia atsinaujinimo link.
Per pastaruosius keletą metų neatpažįstamai pasikeitė ne vienas jos skyrius: sutvarkyta ir atnaujinta sterilizacinė, suremontuotas Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrius, operacinių blokas, Akušerijos-ginekologijos tarnyba. Renovuota Alytaus ligoninės laboratorija, kurioje atliekami visi reikalingi tyrimai, atitinka aukščiausius europinius standartus.
Naujose patalpose įrengtame kompiuterizuotame Informacijos centre-bibliotekoje medikams sudarytos puikios sąlygos susipažinti su naujovėmis, šviestis ir semtis žinių. Centro vadovė Rasa Petkevičienė padeda rasti pačią naujausią ir reikalingiausią informaciją, kurios čia sukaupta itin daug.
„Toks informacijos centras ligoninėje yra visiškai naujas dalykas, ir mes bene vieninteliai šalyje jį turime”, – sakė J.Krasnickas.
Jo teigimu, pokyčiai ligoninėje, gražinantys įstaigos veidą ir atveriantys vis didesnes galimybes joje dirbantiems medikams bei besigydantiems pacientams, neretai nustebina ir prie aukštų sveikatos priežiūros įstaigų standartų pripratusius užsieniečius.
Kad gražėtų medikų ir pacientų santykiai
„Galbūt tuos pasikeitimus mažiau pastebime ir įvertiname mes patys, kasdien einantys į ligoninę gydytis ir gydyti, nes, be visų teigiamų dalykų, vis dar tenka susidurti ir su tuo, ko nenorėtume matyti, patirti.
Džiaugiuosi matydamas, kad Alytaus ligoninės medikų požiūris į pacientus keičiasi. Daugėja pagarbos, supratimo, gerėja bendravimo kultūra. Siekiame ir sieksime, kad kiekvienas į mūsų įstaigą besikreipiantis žmogus pasijustų laukiamas ir svarbus, kad jam būtų neatidėliotinai suteikta visa reikiama ir įmanoma pagalba. Juk svarbiausias asmuo ligoninėje – pacientas.
Bet labai norėtųsi, kad pakistų ir pacientų požiūris į medikus. Neretai pasitaiko, kad išankstinė neigiama nuostata, kategoriški ir dažnai nepagrįsti reikalavimai, nepelnyta kritika ir priekaištai trukdo rasti ne tik bendrą kalbą, bet ir geriausią sprendimą konkrečioje situacijoje. Kiekvienas medikas nori ir siekia padėti pacientui. Tačiau geranoriškas paciento nusiteikimas gydytojui taip pat labai reikalingas.
Paradoksaliai skamba, bet kartais mūsų pacientams būna sunku suvokti, kad gydant ir kovojant su liga yra lemiamas gydytojo žodis – juk jis prisiima atsakomybę už ligonio sveikatą. Kad taip įvyktų, pacientas savo sveikatą turi jam patikėti, pasitikėti juo kaip specialistu, kaip žmogumi. Įgyti pasitikėjimą nėra lengva, dar sunkiau jį išsaugoti”, – kalbėjo Alytaus ligoninės vadovas, linkėdamas pacientams sirgti kuo mažiau, o medikams ligas aptikti ir išgydyti kuo greičiau.
Vadovavo iškilios asmenybės
Tokie šiandien yra Alytaus ligoninės darbai ir lūkesčiai. Į šiandieną ji ėjo tai didesniais, tai mažesniais žingsniais, neišvengdama nelaimių, sukrėtimų ir po visko vėl atsitiesdama. Ji visada buvo reikalinga žmonėms. Užkluptiems ligos ir su ja besigrumiantiems. Kamuojamiems skausmo ir trokštantiems jį numalšinti. Ieškantiems pagalbos ir ją randantiems.
Tad artėjant 90-mečiui pravartu nors greitomis perversti ligoninės istorijos puslapius. Juos rašė metai ir žmonės, o užmaršties dulkes nupūtė ir viską po kruopelytę į vientisą įvykių, faktų ir asmenybių seką sudėjo nepavargstanti ligoninės metraštininkė R.Petkevičienė.
Alytaus apskrities ligoninei nuo pat jos įkūrimo vadovavo iškilios asmenybės, gydytojai eruditai, šviesuoliai, atsidavę savo darbui ir aktyviai dalyvavę visuomeninėje veikloje.
Alytaus apskrities ligoninė buvo atidaryta 1918 metų spalio mėnesį, įsteigus lietuvišką miesto, valsčiaus ir apskrities administraciją. Apskrities ligonine tapo reorganizuota nuo 1917 metų Alytuje Pontonų kareivinėse, veikusi civilinių asmenų ligoninė, kuriai vadovavo gydytojas Vasilijus Stepanovas.
Vadovauti naujai apskrities ligoninei buvo paskirtas Varšuvos universitetą baigęs gydytojas Juozas Abraitis. Jis į Alytų atvyko kartu su žmona Jadvyga Čiurlionyte – dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio seserimi. J.Abraitis ėjo ir Alytaus apskrities gydytojo pareigas.
Po kelerių metų į šias pareigas, kartu ir vadovauti Alytaus ligoninei buvo paskirtas gydytojas Simonas Janavičius. Tuo metu apskrities administracija Pontonų kareivinėse skyrė keletą medinių pastatų ligoninei, kurioje veikė Užkrečiamųjų ligų (vedėjas S.Janavičius), Chirurgijos (vedėjas Benjaminas Petrovas), Odos ir venerinių ligų (vedėjas V.Stepanovas) skyriai.
Nuo 1933 metų vadovauti Alytaus ligoninei paskirtas gydytojas Povilas Narkus. Jam teko naujos ligoninės statybos rūpesčiai. Statyba prasidėjo 1935-aisiais. Didelė, dviaukštė, moderni ligoninė atidaryta 1938 metų vasario 7 dieną. Pastatyti ir įrengti 78 vietų ligoninę kainavo 413 tūkst. litų. Po metų įrengtas 30 lovų Užkrečiamųjų ligų skyrius ir moderni skalbykla atsiėjo dar 98 tūkst. litų.
Visoms šioms statyboms vadovavo inžinierius architektas Stasys Taškūnas. Alytaus ligoninės statyba buvo svarbiausias jo inžinerijos projektas.
Legendinis gydytojas Stasys Kudirka
Dar prieš pradedant statyti ligoninę 1934 metais dirbti į Alytų atvyko chirurgas Stasys Kudirka. Legendinis gydytojas paliko vieną ryškiausių pėdsakų ligoninės istorijoje, pacientų ir kolegų atmintyje. „Aš grabe apsiversiu, jei jūs nustosite mylėti sergantį žmogų”, – šie S.Kudirkos žodžiai, pasakyti kolegoms, galėtų, o gal ir turėtų būti įrašyti į medikų etikos vadovėlius kaip nurodantys vieną svarbiausių jų darbo principų.
1939-1942 ir 1945-1963 metais S.Kudirka vadovavo Alytaus apskrities ligoninei. Pertraukoje tarp šių pareigų dirbo adjutantu Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, dėstė topografinės anatomijos ir ligonių slaugos kursą, vedė praktinius užsiėmimus.
S.Kudirka savarankiškai atlikdavo daugybę sudėtingų operacijų. Jis rinko ir sistemino operacijų duomenis, rašėsi pastabas apie Bazedovo ligą, ketino rašyti mokslinį darbą. Šis aukštos kvalifikacijos chirurgas atliko 35 tūkst. operacijų, savo žiniomis, darbu ir atsidavimu pelnė ypatingą žmonių pasitikėjimą ir meilę. Iš ligoninės vadovo pareigų pasitraukė, o vėliau ir gydytojo darbo atsisakė pablogėjus sveikatai. 1976 metais susirgęs gelta buvo paguldytas į Daugų infekcinę ligoninę, o vėliau įtariant kasos auglį pervežtas į Kauno klinikas. Tų pačių metų vasario 19-ąją mirė.
Po karo ligoninė plėtėsi
Alytaus apskrities ligoninė keitėsi, augo ir kartu su visais tvėrė istorijos vingius ir išbandymus. 1941 metais buvo sušaudyti septyni žydų tautybės gydytojai. Nuniokotoje ligoninėje teliko dirbti šešiese.
1949-aisiais ligoninė buvo išplėsta iki 150 lovų, dirbo 75 darbuotojai. 1968-aisiais buvo 280 lovų.
1964-1978 metais ligoninei vadovavo gydytojas Rimantas Bartininkas. Sumanymų ir energijos nestokojęs vadovas daug nuveikė stiprindamas sveikatos priežiūros įstaigų materialinę būklę, keldamas personalo profesinį lygį, diegdamas naujus diagnostikos ir gydymo metodus.
Jam vadovaujant 1969 metais buvo pastatytas 100 lovų akušerijos ir ginekologijos korpusas. Po metų – ūkinis pastatas ir skalbykla. R.Bartininkas rūpinosi ambulatorijų ir poliklinikų plėtra. 1977 metais Alytuje pastatyta palyginti moderni poliklinika, kurioje per pamainą galėjo apsilankyti 1 tūkst. 600 pacientų.
Gydytojui R.Bartininkui po mirties, ištikusios 1987 metais, suteiktas Lietuvos nusipelniusio gydytojo garbės vardas.
Dvidešimt metų,1979-1999, Alytaus ligoninei vadovavo gydytojas Juozas Jakutis. Tuo metu Alytaus mieste ir rajone buvo išplėstas sveikatos priežiūros gydymo įstaigų tinklas, iškilo keli nauji ligoninės korpusai. 1979-aisiais Butrimonyse pastatyta ambulatorija, po metų Alytuje – 180 vietų Kūdikių namai, 1988-aisiais – 600 ligonių per pamainą priimanti Vaikų poliklinika ir ambulatorija Miroslave. Plėtėsi ir ligoninė: 1985 metais pastatytas 260 lovų gydymo diagnostikos korpusas, po kelerių metų – maisto blokas.
1989 metais ligoninė pavadinta Stasio Kudirkos vardu.
1997-aisiais ji reorganizuota atskiriant Suaugusiųjų ir Vaikų poliklinikas bei Tuberkuliozės ligoninę. Tais pačiais metais įsteigta viešoji įstaiga Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninė.
Po gydytojo J.Jakučio jos vadovais buvo Arvydas Baublys, nuo 2000-ųjų penkerius metus direktoriumi dirbo Alvydas Vitkauskas, ligoninei laikinai vadovavo Vytautas Špucis.
„Alytaus apskrities ligoninė nuėjo ilgą ir nelengvą kelią. Ji visada yrėsi į priekį, gerovės link. To siekė visi jos medikai, visi vadovai. Siekiame ir mes, dirbantys šiandien. Kaip pavyksta – vertina pacientai, dėl kurių mes ir esame”, – sako dabartinis 90-metį pasitinkančios Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninės vadovas J.Krasnickas.
Zina Juozaitė