Psichologės dr. Rūtos Sargautytės vieno straipsnio pavadinimas byloja „Skausmas – gyvenimo ir kančios simbolis”. Taiklus apibūdinimas jutimo, kurio bet kuri normaliai funkcionuojanti gyva būtybė vengia. Tačiau skausmo jutimo, suvokimo gebėjimas – ypač svarbus evoliucijos laimėjimas, padedantis išlikti, išgyventi.
Skausmas būna vienas iš labiausiai išreikštų ūmios ligos simptomų. Sėkmingai gydant ligą jis paprastai išnyksta. Tačiau esama tokių ligų, sveikatos būklių, kai žmogų vargina lėtinis skausmas, trunkantis ne tik mėnesius, bet ir metų metus.
Lėtinis skausmas pasaulyje traktuojamas kaip didelė medicinos, ekonomikos, socialinės srities problema. Europos šalyse, JAV pripažįstamas atskira liga, kurią reikia gydyti. Daugiau nei prieš pusę amžiaus JAV buvo įkurta pirmoji skausmo klinika.
Lietuvoje skausmo medicina kelią pradėjo skintis vėliau nei kitose šalyse.
Daug pastangų už žmogaus teisę gyventi be skausmo dėjo šviesaus atminimo gydytoja Janė Baublienė, kurios rūpesčiu 1994-aisiais Lietuvoje įkurta pirmoji Skausmo klinika (Vilniuje). Vėliau skausmo padaliniai kūrėsi kituose miestuose – respublikinėse, apskričių ligoninėse.
Gegužės viduryje ir Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninėje prie Konsultacijų poliklinikos pradėjo veikti Lėtinio skausmo invazinio malšinimo poskyris. Vasaros pabaigoje jis ėmė dirbti visu galimu pajėgumu.
Pas skausmo gydytojus – visiškai ištirti pacientai
Siekis Alytaus apskrities ligoninėje įkurti Skausmo padalinį prasidėjo prieš kelerius metus. Lietuvos skausmo draugijos prezidento, skausmo medicinos plėtros mūsų šalyje entuziasto Kauno medicinos universiteto docento Arūno Ščiupoko nuomone, toks padalinys reikalingas kiekvienoje regioninėje ligoninėje. Tuo neabejojo ir vienas skausmo gydymo padalinio iniciatorių alytiškis gydytojas neurologas Kęstutis Juknelis. Ketinimai gyvavo ne tik idėjų lygmeniu. Doc. A.Ščiupokas porą pastarųjų metų kviečiamas konsultuoti lėtinį skausmą kenčiančių ligonių Alytaus ligoninėje.
Kelis mėnesius veikiančiame Lėtinio skausmo invazinio malšinimo poskyryje dirba gydytojas anesteziologas-reanimatologas, Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas Dmitrijus Kačiurinas ir dvi reanimacijos-anesteziologijos sertifikatą turinčios slaugytojos – Vilija Tuinylienė ir Danė Abramianienė.
Į šį poskyrį siunčiami gydytojų specialistų visiškai ištirti ligoniai, kuriems nustatyta galutinė diagnozė, atlikti visi reikalingi tyrimai – nuo elementarių, rutininių, iki sudėtingiausių. Mat Skausmo poskyris diferencinės diagnostikos neatlieka. Jo misija – padėti lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms, kuriems paskirtas gydymas nebūna efektyvus ir kurie jaučia nuolatinį skausmą.
Pasak gydytojo K.Juknelio, didžioji dalis – beveik 90 proc. – šio poskyrio pacientų – žmonės, turintys periferinės nervų sistemos patologiją. Pagalba taip pat teikiama ligoniams, sergantiems kitomis ligomis, kuriuos skausmas vargina tris mėnesius ir ilgiau.
Prireikus poskyryje dirbantis gydytojas anesteziologas į bendras konsultacijas gali kviestis kitos srities specialistus – traumatologą, reumatologą, neurologą, ginekologą ir kt.
Atlikus skausmo malšinimo invazinę procedūrą, pacientai slaugytojų kurį laiką stebimi specialioje dviejų lovų palatoje. Atsižvelgiant į savijautą, gyvybinių funkcijų rodiklius, pacientams ligoninėje tenka pabūti nuo pusvalandžio iki kelių valandų.
Svarbi ir psichologinė pagalba
Vienas svarbiausių skausmo medicinos tikslų – padėti didžiulį skausmą patiriantiems onkologiniams ligoniams. Veiksminga pagalba kovoje su skausmu onkologiniams ligoniams Alytaus ligoninėje kol kas neteikiama – naujasis poskyris tam dar nepasirengęs. Trūksta ne tik gydytojų anesteziologų, bet ir įrangos, prietaisų – tam reikalingos papildomos investicijos.
Gydytojai K.Juknelis ir D.Kačiurinas tikisi, jog bendrai šalies situacijai pagerėjus, bus galima gauti lėšų ir jas panaudoti. Tada padalinys taptų efektyvesnis, padidėtų jame teikiamų paslaugų apimtis ir spektras.
O specialistų, dirbančių skausmo medicinos srityje, Lietuvoje daugėja: medikai dalijasi naujausia informacija, tobulinasi specialiuose renginiuose.
Didesnių, tinkamai aprūpintų skausmo klinikų, skausmo skyrių veikla kur kas platesnė, neapsiriboja lėtinio skausmo malšinimu. Tokiuose padaliniuose, be gydytojų anesteziologų, dirba psichologai, psichoneurologai, nes nuolatinį skausmą kenčiantiems žmonėms reikia ne tik farmakologinio, invazinio gydymo, bet ir psichologinės paramos.
„Žmogus, kenčiantis lėtinį skausmą, turi daug psichologinių problemų. Jis jaučiasi nevisavertis, yra priverstas keisti įprastą gyvenimo būdą, daug ką riboti. Pavyzdžiui, jis tikriausiai negali šokti vakarėliuose, darbuotis savo sode, imtis kitos mėgstamos veiklos, jaučia didžiulį psichologinį diskomfortą. Jam reikalinga pagalba, kad pagerėtų gyvenimo kokybė.
Kai kuriais atvejais gydant lėtinį skausmą skiriami ir antidepresantai. Amerikiečių taktika labai paprasta, nurodyta visuose gydymo vadovuose: jeigu žmogui skauda du mėnesius ir ilgiau, skiriama antidepresantų. Juk žmogus, kuriam be paliovos skauda, nejaučia gyvenimo džiaugsmo“, – sako gydytojas K.Juknelis.
Alytiškis neurologas pasakoja, kad prie didesnių skausmo gydymo padalinių veikia ir skausmo mokyklėlės, kuriose lėtinį skausmą patiriantys žmonės mokomi atlikti kasdienius veiksmus, elementarius buities darbus dar labiau nepabloginant savo būklės. Pavyzdžiui, kaip taisyklingai apsiauti batus, išplauti grindis, kaip parsinešti pirkinius iš parduotuvės ir kt.
Vaistai padeda ne tik ligoniui, bet ir jo artimiesiems
Populiaraus serialo herojus genialusis daktaras Gregoris Hausas, kentėdamas smarkius kojos skausmus, tampa priklausomas nuo narkotinio analgetiko. Ši siužeto detalė dar labiau baugina žmones, besilaikančius nuostatos, kad jau geriau kentėti nei tapti priklausomiems. Būna, paskutinės stadijos vėžiu sergantis žmogus, tiksliai nežinantis, kiek jam liko gyventi, atsisako skausmą malšinančių medikamentų, kad nepatektų į „narkomanijos žabangus“.
„Skausmo malšinimas narkotiniais analgetikais – lazda su dviem galais. Pacientas turi jaustis gerai, todėl skausmas malšinamas, bet ilgainiui atsiranda tolerancija vaistams. Narkotinių analgetikų vartojimas Lietuvoje gana nedidelis. Jeigu surikiuotume šalis pagal jų vartojimo mastą, Lietuva būtų pačioje lentelės apačioje. Lietuviai apskritai vaistus linkę vartoti atsargiai – taip atsargiai, kad kartais nesilaiko paskirtų gydymo schemų. Ypač atsargūs dėl narkotinių analgetikų, matyt, yra skaitę, girdėję apie šalutinį efektą. Manau, kol kas tolerancijos narkotiniams analgetikams problema Lietuvoje neaktuali. Tai, kad onkologiniai ligoniai atsisako narkotinių analgetikų, nėra teisinga taktika, bet juk žmogui jų negalime leisti prieš jo valią“, – dėsto K.Juknelis.
Gydytojas D.Kačiurinas priduria: „Žmogus turi stengtis, kad jaučiamas skausmas jeigu ir nevisiškai išnyktų, tai būtų bent pakenčiamas. Oficialiai ir teisingai nustatytomis dozėmis vartojami narkotiniai analgetikai nepadarys daug žalos, palyginti su tuo, kas vyksta aplink. Skausmą malšinantys vaistai gydo ne tik patį ligonį, bet ir jo artimuosius, aplinkinius. Baisu, nepakenčiama matyti, kaip kankinasi tavo artimas žmogus. Kodėl visi bijo ne insulto, ne infarkto, o vėžio? Nes bijo kančios. Ne vienas yra matęs, patyręs, kaip kamavosi vėžiu sergantis šeimos narys, giminaitis. Visuomenėje plinta kancerofobija, labai dažnai užkirsdama kelią ankstyvajai vėžio diagnostikai.
Kai paskutines dienas gyvenančiam žmogui numalšinamas skausmas, jo artimieji, netgi žinodami apie blogą ligos baigtį, gali jausti palengvėjimą, kad padaryta viskas, kas buvo galima.“
* * *
Pianistė, serganti paskutinės stadijos vėžiu, be skausmo tęsia aktyvų gyvenimą: koncertuoja, daro paskutinius muzikinius įrašus – kad dar šį tą paliktų po savęs, džiaugiasi kiekviena likusia diena. Tai ne utopija – realybė.
Pasak gydytojų anesteziologų, neurologų, paliatyviosios medicinos specialistų, skausmas yra kelių rūšių ir bet kokį jį galima veiksmingai numalšinti, tik reikia teisingai nustatyti skausmo tipą ir parinkti reikiamą gydymą.
Skausmo medicina dar labai jauna. Vos keli dešimtmečiai mus skiria nuo laiko, kai apie lėtinio skausmo gydymą nebuvo nė kalbos, o ir trumpalaikis ne visuomet malšintas vos prireikus. Gydytojai pacientus paguosdavo tvirtindami, kad po operacijos turi skaudėti – kaip kitaip? Šiandien kovai su skausmu pasitelkiami ne tik medikamentai, įprastos invazinės procedūros, bet ir itin sudėtingos skausmo malšinimo metodikos, atliekamos operacinės sąlygomis ir su rentgeno kontrole. Gal po kelerių metų ir Alytaus apskrities ligoninės Lėtinio skausmo invazinio malšinimo poskyris turės gerokai didesnį moderniausių skausmo malšinimo priemonių, įrangos, metodų arsenalą. Tikimės. Pradžia jau yra.
Aušra Žvinakevičiūtė
„Alytaus naujienos” 2009 11 10